Juodų žmonių ir įvairių daiktų, pavyzdžiui, dviračių, šešėlių buvo rasta ant šaligatvių ir pastatų sienų Hirošimoje ir Nagasakyje – dviejuose Japonijos miestuose, nukentėjusiuose nuo atominių bombų 1945 m. rugpjūčio 6 d. ir 9 d. Akivaizdu, kad šie šešėliai įamžino paskutines žmonių gyvenimo akimirkas, bet kaip jie atsirado?

Anot dr. Michaelio Hartshorne’o, Naujojoje Meksikoje, Albukerkyje, esančio Nacionalinio branduolinių mokslų ir istorijos muziejaus patikėtinio emerito ir Naujosios Meksikos Medicinos fakulteto radiologijos profesoriaus emerito, sprogus atominėms bomboms, nuo detonacijos vietos pradėjo plisti šviesos blyksnis ir karštis.

Sprogimo bangos kelyje atsidūrę žmonės ir objektai užstojo už jų buvusius daiktus, sugėrę šviesą ir energiją. Intensyvi šviesa išblukino betoną ar mūrą aplink žmogaus arba daikto kontūrus, ir susidarė „šešėlis“.

Kitaip tariant, šiurpieji šešėliai yra tikroji pastato ar šaligatvio spalva prieš sprogimą, rašo livescience.com. Tiesiog kiti paviršiai buvo išblukinti, todėl normalios spalvos zonos atrodo tarsi tamsūs šešėliai.

Didžiulis energijos kiekis, išsiskiriantis sprogus atominei bombai, yra branduolių dalijimosi rezultatas. Remiantis Vašingtone, Kolumbijos apygardoje, įsikūrusia pelno nesiekiančia organizacija „Atomic Heritage Foundation“, dalijimasis įvyksta neutronui pataikius į sunkiojo atomo, pavyzdžiui, urano izotopo U-235 ar plutonio izotopo Pu-239, branduolį (izotopas – skirtingą neutronų skaičių branduolyje turintis elemento atomas). Branduolys suskyla, ir išsiskiria didžiulis energijos kiekis. Taip pat prasideda grandininė reakcija, kuri tęsiasi tol, kol nebelieka reakcijai vykti reikalingos medžiagos.

„Grandininė reakcija didėja eksponentiškai, tačiau trunka viso labo apie milisekundę, – paaiškino Naujajame Džersyje esančio Stevenso technologijų instituto gamtos mokslų ir technologijų studijų asistentas Alexas Wellersteinas.– Šios reakcijos metu pasidalija apie trilijoną atomų.“

1945-aisiais numestos atominės bombos buvo pagamintos naudojant urano izotopus (U-235) ir plutonio izotopus (Pu-239). Sprogimo metu išsiskyrė daug karščio ir labai trumpu bangos ilgiu pasižyminčios gama spinduliuotės.

Energija sklinda skirtingų bangų ilgių fotonų pavidalu, įskaitant ilgąsias bangas, pavyzdžiui, radijo bangos, ir trumpąsias, pavyzdžiui, rentgeno spinduliai ir gama spinduliai. Tarp ilgųjų bangų ir trumpųjų bangų yra regimosios bangos, kurias mūsų akys mato kaip spalvas. Tiesa, skirtingai nuo ilgųjų bangų energijos, gama spinduliuotė kelia didelį pavojų žmogaus organizmui, nes pereina kiaurai drabužius ir odą bei pažeidžia audinius ir DNR.

Atominių bombų sprogimo metu išsiskyrusi gama spinduliuotė taip pat sklido kaip šiluminė energija, o jos temperatūra galėjo siekti 5 538 laipsnių Celsijaus.

Kalbant apie keistuosius „šešėlius“, tikriausiai iš pradžių jų buvo gerokai daugiau, bet juos sunaikino kitos sprogimo bangos ir karštis, spėja dr. M. Hartshorne’as.

„Dručkis“ ir „Mažylis“

1945 m. rugpjūčio 6 d. atominė bomba kodiniu pavadinimu „Mažylis“ (angl. „Little Boy“) buvo detonuota 580 metrų aukštyje virš Hirošimos – septinto pagal dydį Japonijos miesto. Kaip teigia Pasaulio branduolinės energetikos asociacija, sprogimo galia prilygo15 kilotonų trotilo ir su žeme sulygino 13 kvadratinių kilometrų miesto. Akimirksniu mirė beveik ketvirtadalis Hirošimos gyventojų. Dar ketvirtadalis mirė vėliau – nuo spindulinės ligos ir vėžinių susirgimų.

Po trijų dienų Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) detonavo antrą bombą, pavadintą „Dručkis“ (angl. „Fat Man“), šį kartą virš Nagasakio. Užtaiso su plutonio izotopais Pu-239 sprogimo galia prilygo 21 kilotonai trotilo.

Rugpjūčio 15 d. Japonijos imperatorius Hirohito paskelbė, kad Japonija pasiduoda, o 1945 m. rugsėjo 2 d. pasirašė oficialią deklaraciją. Antrasis pasaulinis karas baigėsi.

JAV pasirinko šiuos miestus dėl jų svarbos karo pramonei. Metams bėgant, ilgalaikės radiacijos pasekmės privertė rimtai apsvarstyti tolesnį tokių ginklų naudojimą. Daugumą ant sienų ir šaligatvių likusių „šešėlių“ sunaikino vėjas ir vanduo. Keletas jų buvo pašalinti ir saugomi Hirošimos taikos memorialiniame muziejuje ateities kartoms.

„Manau, kad itin svarbu nepamiršti branduolinių ginklų naudojimo padarinių, – sakė A. Wellersteinas. – Labai lengva šiuos ginklus laikyti valstybės valdymo, o ne masinio naikinimo ginklais. Po sprogimų likę šešėliai – ryškus priminimas, kokia yra branduolinių ginklų naudojimo kaina.“

Komentarai (2)