Draudimas, sukėlęs milžinišką pasipiktinimo audrą – kodėl JAV uždraudė pardavinėti raikytą duoną: pasitelkti ir absurdiški pasiteisinimai (Foto, Video) (2)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Valgyk mažiau duonos“
Siekdama taupyti maistą, Didžioji Britanija per Pirmąjį pasaulinį karą sugalvojo kampaniją, skatinančią žmones valgyti mažiau duonos ir kepant naudoti namuose užaugintus ar pakaitinius ingredientus. Valdžia patarė žmonėms valgyti lėtai ir tik tada, kai jie buvo visiškai alkani, ir nemaitinti benamių šunų.
Siekdama dar labiau slopinti duonos vartojimą, JAV Maisto ministerija prie tokios vykdomos kampanijos papildomai uždraudė parduoti naujai iškeptą duoną ir nurodė, kad parduodama duona turėtų būti bent 12 valandų senumo. Idėja buvo ta, kad pasenusi duona bus mažiau apetitiška, todėl žmonės jos valgys mažiau.
Galbūt Claude'as R. Wickardas jautėsi nejaukiai liepdamas žmonėms racionuoti pagrindinį maisto produktą, pavyzdžiui, duoną, todėl sugalvojo pasiteisinimą uždrausti raikytą duoną.
Kai 1943 m. sausio 18 d. draudimas įsigaliojo, „The New York Times“ paskelbė oficialų paaiškinimą: „paruoštas pjaustytas kepalas turi būti apvyniojamas labiau nei nesupjaustytas, kad jis neišdžiūtų“.
Šiam „sunkesniam“ įvyniojimui popierių reikia vaškuoti, paaiškino Wickardas ir kadangi Amerika buvo sutelkusi dėmesį į priešo nugalėjimą, šalis neturėjo prabangos gaminti vaškinį popierių. Ir kadangi duona, suvyniota be šio vaškinio popieriaus, greičiau išdžiūtų, namų šeimininkės greičiausiai išmes pasenusias skilteles, dėl kurių eikvojami kviečiai.
Nors taupyti kviečius buvo prasminga, tuo metu JAV dėl didžiulio derliaus turėjo didžiulį grūdų rezervą, kurio būtų užtekę dvejiems metams, net jei per tą laikotarpį nebūtų surinkta naujų kviečių.
Jei neatrodė, kad draudimas buvo kviečių taupymas, tada galbūt tai buvo metalo taupymas. Elektrinės duonos pjaustymo mašinos buvo pagamintos iš plieno, o daugelis įmonių, gaminusių metalo gaminius, karo metu buvo sustabdytos, todėl brangios žaliavos buvo panaudotos tankams ir artilerijai gaminti.
Tačiau naujos duonos pjaustymo mašinos buvo gaminamos retai, o bet kokia nauda, gauta taupant metalą, sustabdžius duonos pjaustymo mašinų gamybą ar remontą, būtų buvusi nereikšminga. Be to, draudimas galėjo būti skirtas mašinoms, o ne jų produktams.
Kad ir kokia būtų priežastis, draudimas buvo prastai apgalvotas ir truko neilgai. Pasipiktinimas dėl raikytos duonos trūkumo – produkto, be kurio amerikiečiai tiesiog negalėjo gyventi, buvo didžiulis.
Galiausiai 1943 m. kovo 8 d. draudimas buvo panaikintas. Visuomenei išplatintame pareiškime Karo gamybos valdyba prisipažino, kad „sutaupoma ne tiek, kiek tikėjomės“ ir kad buvo pakankamai vaškinio popieriaus.
