Diena, kurią Kinija nori ištrinti – Tiananmenio aikštės žudynės, kurių metu dėjosi neįsivaizduojami žiaurumai: kas tądien nutiko? (Foto, Video) ()
Tiananmenio aikštės protestai buvo studentų rengiamos demonstracijos, siekiančios demokratijos, žodžio laisvės ir spaudos laisvės komunistinėje Kinijoje. 1989 m. birželio 4 ir 5 d. Kinijos vyriausybė, pasitelkusi tankus, protestus žiauriai numalšino.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Protestai vyko 1989 m., metais, kai dauguma komunistinių režimų buvo ant žlugimo ribos ar jau žlugę.
Demonstracijas įkvėpė demokratiją palaikančių protestuotojų, daugiausia studentų, žygis per Pekiną į Tiananmenio aikštę po Hu Yaobango mirties 1989 metų balandį. Hu, buvęs komunistų partijos lyderis (1982-1987), siekė įvesti demokratines reformas Kinijoje.
Gedėdami Hu, studentai paragino sukurti atviresnę, demokratiškesnę vyriausybę. Galiausiai tūkstančiai žmonių prisijungė prie studentų Tiananmenio aikštėje, o gegužės viduryje protestuotojų skaičius išaugo iki dešimčių tūkstančių.
Tarp protestuotojų buvo ir santvarka nusivylusių pačių Kinijos komunistų partijos (KKP) narių ir laisvosios rinkos reformatorių, kurie buvo prieš vyriausybės autoritarizmą ir reikalavo ekonominių pokyčių bei demokratinių reformų.
Šalyje buvo jaučiamas nusivylimas politinės laisvės apribojimais ir besitęsiančia prasta ekonomine padėtimi. Nors devintajame dešimtmetyje Kinijos vyriausybė pradėjo keletą reformų, įtvirtinusių ribotą kapitalizmo formą šalyje, neturtingi ir darbininkų klasės kinai vis tiek susidūrė su dideliais iššūkiais, įskaitant darbo vietų trūkumą ir padidėjusį skurdą.
Studentai taip pat teigė, kad Kinijos švietimo sistema nepakankamai paruošė juos ekonominei sistemai, turinčiai laisvosios rinkos kapitalizmo elementų.
Kai kurie Kinijos vyriausybės vadovai pritarė protestuotojų reikalams, o kiti juos vertino kaip politinę grėsmę.
Karo padėties paskelbimas
Gegužės 13 dieną keletas studentų protestuotojų inicijavo bado streiką, kuris paskatino kitus panašius streikus ir protestus visoje Kinijoje. Judėjimui augant, Kinijos vyriausybei tapo vis nepatogiau dėl protestų, ypač dėl to, kad jie sutrikdė Sovietų Sąjungos ministro pirmininko Michailo Gorbačiovo vizitą gegužės 15 d.
Gorbačiovo sutikimo ceremonija, iš pradžių numatyta Tiananmenio aikštėje, buvo surengta oro uoste, nors jo vizitas praėjo be incidentų. Nepaisant to, manydama, kad demonstracijas reikia apriboti, Kinijos vyriausybė gegužės 20 dieną paskelbė karo padėtį ir 250 000 karių įžengė į Pekiną.
Iki gegužės pabaigos Tiananmenio aikštėje susirinko daugiau nei milijonas protestuotojų. Jie rengdavo kasdienines eitynes ir budėjimus, o įvykių vaizdus žiniasklaidos organizacijos perduodavo JAV ir Europos auditorijai.
Tiananmenio aikštės žudynės
Nors pradinis kariuomenės įsikišimas nesugebėjo numalšinti protestų, Kinijos valdžia nusprendė padidinti savo agresiją. Birželio 4 dienos naktį, 1 val., Kinijos kariai ir policija šturmavo Tiananmenio aikštę, atidengdami kovinių kulkų ugnį į minią.
Tęsinys kitame puslapyje:
Nors tūkstančiai protestuotojų tiesiog bandė pabėgti, kiti priešinosi, užmėtydami užpuolusius karius akmenimis ir padegę karines transporto priemones. Daug protestuotojų žuvo ne tik nuo kulkų, bet ir po tankų bei šarvuočių vikšrais.
Tą dieną ten buvę žurnalistai ir Vakarų diplomatai apskaičiavo, kad per žudynes Tiananmenio aikštėje žuvo dešimtys tūkstančių protestuotojų, dar tiek pat buvo suimta. Tikslus žuvusiųjų skaičius iki šiol nėra žinomas.
Iki ryto teritorija buvo išvalyta nuo protestuotojų, nors atsitiktiniai šaudymai vyko visą dieną. Kariuomenė taip pat pradėjo veikti prieš protestuotojus keliuose kituose Kinijos miestuose, įskaitant Čengdu, tačiau Šanchajuje meras Zhu Rongji (vėliau tapęs Kinijos premjeru) sugebėjo susitarti dėl taikaus sprendimo. Iki birželio 5 d. kariuomenė įgijo visišką aikštės kontrolę.
Pasaulio lyderiai, įskaitant Gorbačiovą, pasmerkė karinius veiksmus ir, praėjus mažiau nei mėnesiui, JAV Kongresas balsavo už ekonominių sankcijų Kinijai įvedimą, remdamasis žmogaus teisių pažeidimais.
„Tanko žmogus“
Birželio 5 d. protestų slopinimas buvo įamžintas garsiąja nuotrauka, kurioje vienišas vyras stovi priešais tankų koloną. „Tanko žmogus“ tapo viena ikoniškiausių XX amžiaus fotografijų.
Tanko vairuotojui bandant jį apvažiuoti, „tanko žmogus“ blokavo jam kelią. Jis kurį laiką toliau stovėjo prieš tankus, paskui užlipo ant tanko bokšto ir pasikalbėjo su viduje esančiais kareiviais. Grįžusį į savo poziciją prieš tankus, vyrą patraukė grupė žmonių.
Tiananmenio aikštės žudynių cenzūra
Po sukilimų numalšinimo buvo masiškai suiminėjami protestuotojai ir jų palaikytojai, išvaikyti mažesni mitingai kituose Kinijos miestuose, šalyje uždrausta užsienio spauda ir griežtai kontroliuojamas vykusių įvykių pateikimas Kinijos spaudoje.
Partijos nariai, viešai pareiškę palaikantys protestuotojus, buvo šalinami, o kai kuriems aukšto rango KKP nariams, įskaitant patį tuometinį KKP generalinį sekretorių Džao Dzijangą, buvo skirtas namų areštas.
1989 m. įvykiai Tiananmenio aikštėje iki šiol itin cenzūruojami griežtai kontroliuojamame Kinijos internete. Remiantis apklausa, kurią 2019 m. paskelbė Toronto ir Honkongo universitetai, buvo cenzūruojama daugiau nei 3200 žodžių, nurodančių į žudynes.
