Pietvakarių Rusijoje, Ostrogožskio rajone esančiame senoviniame kapinyne archeologai aptiko sidabrinę plokštelę, papuoštą iki pusės nuogos skitų deivės atvaizdu. Plokštelėje pavaizduota su žmonių ir gyvūnų vaisingumu siejama deivė Argimpasa, apsupta mitinių būtybių, teigia mokslininkai.

Plokštelė datuojama 900-200 m. pr.m.e., kai regione klestėjo tauta, vadinama skitais. Skitai buvo pusiau klajokliai ir garsėjo kaip puikūs kariai, galintys greitai judėti mūšio lauke. „Niekas, kas juos puola, negali pabėgti, ir niekas negali jų sugauti, jei jie nenori būti surasti“, – savo veikale „Istorija“ rašė senovės graikų istorikas Herodotas (apie 484-425 m. pr.m.e.).

Skitai taip pat garsėjo įmantriais aukso apdirbimo įgūdžiais.

Senovės kapinėse, kuriose rasta plokštelė, yra 19 pilkapių. Kasinėtojų komanda sidabrinę plokštelę rado pilkapyje, kuris senovėje buvo iš dalies apiplėštas. Nepaisant apiplėšimo, archeologai sidabrinę plokštelę aptiko šalia vyro skeleto liekanų, kuriam mirties metu buvo 40-49 metai.

Komanda taip pat rado skitų pakabučių, pagamintų iš kaulo, pakinktų fragmentus, įskaitant dekoruotas bronzines vilko formos plokštes, dengusias žirgo galvos šonus. Taip pat taurę, ąsotį ir meškos žandikaulį, kas galbūt yra įrodymas, kad šioje vietovėje egzistavo „lokio kultas“, rašoma archeologų pranešime.

Ant 34,7 ilgio ir 7,5 cm pločio sidabrinės plokštelės pavaizduota iki pusės nuoga Argimpasa, kuri, tikėtina, dėvi karūną. Ją supa „sparnuoti grifonai su erelio galva“ ir kitos būtybės su letenomis, kurias tyrėjai vis dar bando atpažinti. Plokštelė galėjo būti pomirtine dovana palaidotam vyrui. Nors iki šiol yra iškasinėta daug skitų gyvenviečių, tokių sidabrinių plokštelių, kaip ši, rasta tik kelios.

Tyrinėjant ir interpretuojant tokią neįprastą dievybę, „dar reikia daug nuveikti“, pranešime teigia tyrėjų grupei vadovavęs Rusijos mokslų akademijos archeologas Valerijus Guliajevas.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()