1939 m. rugpjūčio 31 d. vakarą, paskutiniams besileidžiančios Saulės spinduliams tviskant ant milžiniško medinio stiebo, iškilusio virš tuometinio Vokietijos miesto Glivicės, už kelių km nuo sienos su Lenkija, pro vartus pralėkė du automobiliai.

Automobiliai sustojo prie Glivicės radijo stoties trijų aukštų transliavimo pastato. Iš automobilio išlipo nedidelis SS karininkų būrys, apsimetęs lenkų partizanais. Kartu su jais buvo 43 metų nevedęs vokiečių katalikas Franciszekas Honiokas, kuris praėjusią dieną buvo suimtas už dalyvavimą daugelyje vietinių maištų prieš vokiečių valdžią Silezijoje, pasienio regione, apimančiame dabartinę Lenkiją.

Honiokas buvo apsirengęs vogta Lenkijos kariuomenės uniforma. Gestapas nusprendė jį paaukoti, kad netrukus įvyksiantis puolimas atrodytų kaip lenkų antivokiečių diversantų darbas. Honiokas nesipriešino, nes buvo apsvaigęs nuo narkotikų ir beveik nežinojo, kas vyksta.

Nuo tada, kai Adolfas Hitleris atėjo į valdžią Vokietijoje, jis norėjo įsiveržti ir padalyti Lenkiją. Tačiau 1934 m. pasirašytas Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo paktas bei Versalio sutartis neleido jam sutelkti pajėgų prieš šalį. Fiureriui reikėjo vieno Lenkijos agresijos akto, kuris pateisintų vokiečių invaziją į Lenkiją. Hitleris nusprendė jį sugalvoti ir taip gimė operacija „Himleris“.

Operacijos „Himleris“, kuriai vadovavo Heinrichas Himmleris, ir kurią prižiūrėjo Reinhardas Heydrichas, tikslas buvo iškabinti kelias netikras vėliavas keliose vietose palei sieną, kad būtų sukurta Lenkijos agresijos prieš Vokietiją vaizdas.

Keletą dienų prieš invaziją į Lenkiją vokiečių kariuomenė, apsirengusi lenkiškomis uniformomis, šturmavo įvairias Vokietijos vietas pasienyje ir vykdė vandalizmo aktus, o paskui pasitraukdavo palikdami lenkų uniformomis vilkinčius lavonus. Kūnai buvo paimti iš koncentracijos stovyklų, kurias valdė naciai. Šie išnaudojami vyrai buvo vadinami „Konserve“ arba „konservuotais produktais“.

Viena iš pasirinktų vietų ir, ko gero, svarbiausias operacijos „Himleris“ taikinys buvo Vokietijos radijo stotis Glivicėje.

Likus trims savaitėms iki puolimo, Reinhardas Heydrichas į Berlyną pasikvietė SS šturmbanfiurerį Alfredą Naujocksą ir išdėstė numatomo puolimo detales.

„Per mėnesį mes pradėsime karą su Lenkija“, - sakė Heydrichas Naujocksui. „Fiureris yra ryžtingas. Bet pirmiausia turime turėti dėl ko kariauti. Mes organizavome incidentus Dancige, prie Rytų Prūsijos sienos su Lenkija ir prie Vokietijos sienos. Bet turi būti kažkas didelio ir akivaizdaus“.

Tada Heydrichas nužingsniavo prie sieninio Rytų Europos žemėlapio ir bakstelėjo pirštu į Glivicę. „Štai kur tavo tikslas. Idėja yra ta, kad šeši vyrai ir tu pats įsiverši į Glivicės radijo stotį, neutralizuosi personalą ir ištransliuosi pranešimą lenkų ir vokiečių kalbomis, kuriame kelinama pulti Vokietiją ir fiurerį bei pranešama apie Lenkijos ketinimą užimti ginčijamas teritorijas jėga."

Numatytą dieną – rugpjūčio 31 d., dieną prieš vokiečių tankams kertant sieną į Lenkijos teritoriją, Alfredas Naujocksas į radijo stotį atvedė septynių SS karių grupę, įskaitant jį patį. Naciai greitai nugalėjo sargybinius ir įspėjo tris budinčius inžinierius perduoti antivokišką žinią.

Tęsinys kitame puslapyje:

Vienas iš esesininkų, lenkiškai kalbantis Karlas Hornackas, griebė mikrofoną ir sušuko: „Uwage! Tu Gliwice. Rozglosnia znajduje sie w rekach Polskich. (Dėmesio! Tai Glivicė. Transliavimo stotis yra lenkų rankose.)

Hornackas ir toliau kalbėjo pranešimą prieš vokiečius, bet vienas iš inžinierių vogčiomis išjungė jungiklį ir perdavimas nutrūko. Tačiau pirmųjų devynių žodžių, nuskambėjusių per eterį, pakako, kad prasidėtų kataklizminė įvykių grandinė.

Prieš išeidami iš radijo stoties esesininkai nušovė Franciszeką Honioką ir paliko jo kūną.

Kitą rytą kalbėdamas Reichstage Hitleris apkaltino Lenkiją smurto kurstymu, nurodydamas net dvidešimt vieną agresijos aktą prieš vokiečius, kuriuos visus iš tikrųjų surengė SS.

„Nebegaliu rasti jokio noro iš Lenkijos vyriausybės vesti su mumis rimtas derybas“, – vokiečiams kalbėjo Hitleris. „Todėl aš nusprendžiau kalbėti su Lenkija ta pačia kalba, kurią Lenkija jau keletą mėnesių taikė mūsų atžvilgiu“, – pareiškė jis.

Išsami informacija apie Gliwice incidentą pirmą kartą išaiškėjo per Niurnbergo teismą, iškart po karo, tačiau, visi faktai buvo atskleisti tik 1958 m. kai britų rašytojas Comer Clarke susekė Alfredą Naujocksą Hamburge, kuris mirė po dvejų metų.

Glivicės radijo bokštas, pastatytas 1934 metais  – aukščiausia medinė konstrukcija Europoje (118 m aukščio) – vis dar stovi, nors stotis jau seniai nebeegzistuoja.

Dabar jos pastate yra muziejus, skirtas šiam įvykiui. Masyviame mediniame bokšte dabar yra įrengtos antenos mobiliųjų telefonų paslaugoms ir FM transliacijai. Pats miestas dabar priklauso Lenkijai.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Amusing Planet

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()