Radioaktyviosios anglies metodu ištyrus priešistorinių kapinių Šiaurės Rusijoje datą, atsiskleidė žmonių stresas, kurį kėlė pasaulinis atšalimas prieš 8 200 metų. Ankstyvosios medžiotojų ir rinkėjų bendruomenės, susidūrusios su klimato pokyčiais, sukūrė sudėtingesnes socialines sistemas ir įsteigė neįprastai dideles kapines.

Naujos įžvalgos į tai, kaip mūsų ankstyvieji protėviai dorojosi su ryškiais klimato pokyčiais, paaiškėjo per tyrimą, kurį tarptautinė komanda, vadovaujama profesoriaus Ricko Schultingo iš Oksfordo universiteto Archeologijos mokyklos, 2022 metų sausio 27 dieną paskelbė leidinyje „Nature Ecology & Evolution“, rašo scitechdaily.com.

Tyrimas nustatė naujas radiokarbonines datas, rodančias, kad didžiulės Ankstyvojo Holoceno kapinės, esančios Pietinėje elnių saloje Onegos ežere, maždaug už 800 km į šiaurę nuo Maskvos, buvo naudojamos tik vieną ar du šimtmečius, nors prieš tai buvo manoma, kad žmonės ten buvo laidojami daugelį amžių. Maža to, panašu, kad jos buvo įkurtos reaguojant į klimato pokyčių sukeltą įtampą.

Komanda mano, jog kapinių įkūrimas atskleidžia socialinį atsaką į stresą, kurį sukėlė tame regione sumažėję ištekliai. Klimato pokyčių metu Onegos ežeras, kaip antrasis didžiausias ežeras Europoje, pasižymėjo nuosavu, ekologiškai atspariu mikroklimatu. Tai priviliodavo prie ežero krantų medžiojamus gyvūnus, įskaitant briedžius, o pats ežeras leisdavo užsiimti produktyvia žvejyba. Kritus oro temperatūrai, daugybė seklesnių minimo regiono ežerų nukentėjo nuo gerai žinomo reiškinio – žieminės žuvų žūties, kurią sukelia po ledu kritęs deguonies kiekis.

Toje vietoje įkurtos kapinės anksčiau išsibarsčiusiai medžiotojų – rinkėjų bendruomenei turėjo padėti apibrėžti grupinę narystę ir taip sumažinti potencialų konfliktą dėl prieigos prie ežero išteklių.

Tačiau komanda nustatė, kad klimatui pagerėjus, kapinės tapo nebenaudojamos, nes žmonės veikiausiai grįžo prie mobilesnio gyvenimo būdo, o pats ežeras prarado centrinę reikšmę.

Elgesio pokyčiai – į tą pusę, kurią būtų galima laikyti „sudėtingesne“ socialine sistema su gausiomis aukomis kapuose – priklausė nuo situacijos. Tačiau jie liudija sprendimus priimančių asmenų svarbą ir rodo, mokslininkų teigimu, kad ankstyvosios medžiotojų ir rinkėjų bendruomenės buvo labai lanksčios ir atsparios.

Šie rezultatai turi reikšmės, bandant suprasti socioekonominės nelygybės ir teritoriškumo atsiradimo bei išnykimo kontekstą socioekologinės įtampos sąlygomis.

Žmonių palaikų ir su jais susijusių gyvūnų liekanų datavimas radioaktyviosios anglies metodu atskleidė, kad minimos kapinės buvo naudojamos 100 – 300 metų maždaug prieš 8250 – 8000 metų. Tai itin glaudžiai sutampa su dramatišku atšalimo įvykiu prieš 8200 metų, todėl ši vietovė gali tapti įrodymu, kaip šie žmonės reagavo į klimato sukeltus aplinkos pokyčius.

Holocenas (dabartinė geologinė epocha, prasidėjusi maždaug prieš 11700 metų) buvo gana stabili, palyginus su dabartiniais įvykiais. Tačiau Grenlandijos ledynų kernuose yra išlikę nemažai klimato svyravimų ženklų. Geriausiai iš jų žinomas prieš 8200 metų įvykęs atšalimas – didžiausias Holoceno oro temperatūros nuosmukis, trukęs vieną ar du amžius. Tačiau turima mažai įrodymų, kad medžiotojai – rinkėjai, kurie tuo metu buvo okupavę didžiąją dalį Europos, būtų smarkiai dėl to nukentėję, o jei ir nukentėjo, tai neaišku, kokiais būdais.

Komentarai ()