Aušvico koncentracijos stovykloje, kurią raudonoji armija išvadavo prieš 65 metus, nacistai krematoriumuose ir laužuose sunaikino daugiau kaip 4 mln. žmonių, rodo dokumentai, saugomi Rusijos federalinės saugumo tarnybos archyvuose.

„Anaiptol ne visus Aušvico dokumentinius liudijimus sunaikino fašistai. Nepaprastoji tyrimo komisija, padariusi išvadą, kad Aušvice žuvo daugiau kaip 4 mln. žmonių, rėmėsi liudytojų, mačiusiųjų ir budelių parodymais“, – sakė interviu Rusijos FST centrinio archyvo mokslo darbuotojas docentas Vladimiras Makarovas.

Remdamasis archyvų duomenimis, jis pranešė, kad nuo 1940 metų į Aušvicą iš okupuotų teritorijų kasdien atvažiuodavo apie 10 ešelonų su žmonėmis. Kiekviename ešelone buvo 40–50 vagonų. Kiekviename vagone buvo nuo 50 iki 100 žmonių. Maždaug 70 proc. atvežtųjų buvo sunaikinami iš karto.

Yra parodymų tų, kas projektavo naujus krematoriumus. Aušvico teritorijoje buvo iškastos kelios 60 ir 40 metrų dydžio ir trijų metrų gylio duobės, kuriose taip pat nuolat buvo deginami lavonai. Šie laužai degė nuolat.

Ekspertų techninė komisija, kuri apžiūrėjo Aušvico koncentracijos stovyklą nuo 1945 metų vasario 14 dienos iki kovo 8 dienos, nustatė, kad šioje koncentracijos stovykloje naciai organizavo didžiulio masto žmonių masinio naikinimo kombinatą, kur daugiausia buvo žudoma nuodingąja medžiaga „Zyklon B“ ir vėliau deginama krematoriumuose arba laužuose.

Iš visų vokiečių okupuotų šalių – Prancūzijos, Belgijos, Olandijos, Jugoslavijos, Lenkijos, Graikijos ir kitų – į Aušvicą atvažiuodavo ešelonai su žmonėmis, kurie turėjo būti sunaikinti.

Tik nedidelė dalis sveikiausių, kurie laikinai buvo naudojami kaip darbo jėga karo gamyklose arba kaip įvairių medicinos eksperimentų aukos, liko lageryje ir buvo vėliau sunaikinti.

Tik krematoriumuose per visą jų buvimo laiką vokiečiai, ekspertų duomenimis, galėjo sunaikinti: Pirmajame krematoriume – per 24 mėnesius 216 tūkst. žmonių; Antrajame krematoriume – per 19 mėnesių 1,71 mln. žmonių; Trečiajame krematoriume – per 18 mėnesių 1,618 mln. žmonių; Ketvirtajame krematoriume – per 17 mėnesių 765 tūkst. žmonių; Penktajame krematoriume – per 18 mėn. 810 tūkst. žmonių.

Remiantis tyrimo duomenimis, galima nustatyti, jog vokiečiai per Aušvico lagerio buvimo laikotarpį sunaikino ne mažiau kaip 4 mln. žmonių. Tikėtina, kad faktinis žmonių, žuvusių nuo nacių budelių rankos, skaičius yra dar įspūdingesnis.

Iki šiol buvo skelbiami gerokai mažesni aukų skaičiai - Aušvico koncentracijos stovyklos komendantas R. Höß Niurnbergo proceso metu liudijo, kad Aušvice žuvo iki 3 mln. žmonių. Vėliau Aušvico-Birkenau valstybinis muziejus šį skaičių sumažino iki 1,1 mln., iš kurių 90 proc. aukų buvo žydai iš beveik visų Europos šalių.

Nežiūrint to, kokie skaičiai yra tikslesni, tragedijos dydžio tai vistiek nesumažina. 2007 metų sausio 26 dieną JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria smerkiamas holokausto, kaip istorinio fakto, neigimas, ir paskelbė sausio 27-ąją, Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo dieną, Tarptautine holokausto aukų atminimo diena.

Komentarai (36)