Įsibėgėja Rusijos pastangos ginti valstybę nuo istorijos "falsifikavimo"

Klausimėlis: O kaip atskirt kur žmogus piktinasi neteisybe, o kur tiesiog išsidirbinėja? kartais tai gana sunku. Pavyzdžiui paskutinieji 2 mano sudūrimai su žydais: 1. Dirbau pas vieną šios tautos atstovą. Kol reikalas neliečia pinigų, normalus dėdulis. Ir baliavot su juo galima. Kaip tik reikalas paliečia pinigus prasideda kažkokios mistifikacijos. Berods biznis eina normaliai, o pinigų kaip nėr taip nėr. Kasoj pastoviai net algom nėra. Vis tekdavo pėdint prašinėt, kad nors po kažkiek išmokėtu. Kol vieną pabaigdavo, jau kitos reikdavo pėdint.. Nors girdėdavosi, kad vis prie nekilnojamo turto kažką bando daryt. O už gerą kainą žmonėms tokį š*** kartais pardavinėdavom.. O pinigų visvien nebūdavo. Neapsikenčiau, išėjau. 2. Kiek vėliau teko sudarinėt sandorį su žyde. Pasėdėjom, pakalbėjom. Išdėstė kaip ji įsivaizduoja. Mes supasakojom kaip męs norėtume padaryt. Surašėm sutartėlę. Vėliau pasiteiravo dėl galimų pakeitimų. Mums netiko, tai kiek nepatenkinta buvo, bet sutarties laikėsi 100%. Pasistengėm ir męs. Po sandorio pabaigos tikrai nebijau pas ją siūst kitus žmones. Vat ir dilema, o kaip manęs nežinantiems, situacijos nemačiusiems nuspręst ar čia viskas 100% taip ar pirmu atveju yra ir išankstinės nuostatos? Šiaip renkant informaciją dažnai susidaro įspūdis, kad keletas šimtmečių ne žemės dirbimo (niekas Europoj jiems to neleido), o komercijos uždėjo visai tautai spauda. Visi linkę link vienokių ar kitokių verslų bei piniginių reikalų. O toliau deja viskas priklauso nuo sąžiningumo. O jo pas visų tautų atstovų tikrai didelę dalį trūkumas.. Taigi vėl problema.. Jei žmogus pyksta, gal jis nukentėjo nuo nesąžiningo kitataučio? gal geriau užuot baudus liept faktais kalbėt, o ne, kaip teisingai paties buvo pastebėta, išankstines nuotaikas ir bendrą pyktį liet?

abu pateikti pavyzdžiai nebūtinai taikomi žydams. tokių būna ir lietuvių, ir rusų, ir vokiečių. visų žmonių pirštai į save lenkti. tik vieni perdurni tuo lenktumu pasinaudoti, arba sąžinės turi. bet sąžinė bei durnumas ir žydams būdingi. kalbu iš asmeninės patirties. aš dar nieko nebaudžiu. tiesiog įspėju, kad toliau nebetoleruosiu jokių pasisakymų apie tai, kaip gerai, kad Hitleris žydus degino. arba panašių. tai labiau prevencinės priemonės, nes pas mus čia žmonės kartais perdaug įsijaučia

aš kaip tik sakau, kad sovietai ruošėsi pulti IIIReichą. nemaišau, ten ir yra būtent tas karas tarp SSRS ir Suomijos. nuostoliai buvo dideli, bet jie nepriklausomybę apgynė taigi ir varė armiją į pasienį su IIIReichu yjep, SSRS armija ruošėsi pulti, rikiavosi ar jau stovėjo kažkur netoli pasienio. tuomet Hitleris netikėtai užpuolė ir didžiąją dalį armijos sunaikino ar perėmė, likusią privertė bėgti. SSRS valdžia nesugebėjo kontroliuoti situacijos, dėl to tiek daug ir prarado. buvo ir gerokai didesnė nei vokiečių. tankų ir lėktuvų irgi turėjo žymiai daugiau iš pradžių, tik lėktuvus paskiau vokiečiai nubombino dar nepakilusius, su tankais kaip ten buvo tai nelabai žinau, bet jie irgi buvo sudoroti arba teko trauktis. kariai perbėgo pas vokiečius, dezertyravo, traukėsi arba žuvo. sandėliai ir amunicija, kurios nespėjo rusai paimti irgi atiteko vokiečiams (ir tokios buvo nemažai...). sovietų armija nelabai ten ir valkiojosi - ji stovėjo pozicijose ar buvo rikuojama. va italai tai šūdą ten jau gryną sumalė balkanus užpuolę... tenai dar sugebėjo gauti į kaulus ir kvietėsi Hitlerį...