Nepasitikėjimas mokslu yra didžiulė problema. Didžioji dalis dezinformacijos, su kuria susiduriame, yra tyčinė ir organizuota, o dar blogiau – tyrimai parodė, kad melas internete plinta greičiau ir juo patikima vis labiau.

Todėl psichologė Aviva Philipp-Muller su kolegomis pasinėrė į mokslinę literatūrą apie įtikinėjimą ir bendravimą, kad pabandytų parengti naujausią ir nuoseklią apžvalgą, kaip spręsti šią sudėtingą problemą.

Vienas didžiausių mitų apie mokslo komunikaciją yra tas, kad vien pateikus žmonėms žinias, jie ims elgtis logiškai. Tai vadinama informacijos deficito modeliu. Tačiau dabar turime begalę pavyzdžių, kaip ši teorija dažnai neveikia, rašo „Science Alert“.

„Skiepai anksčiau buvo standartinis dalykas, su kuriuo visi sutiko, – sakė Ohajo valstijos psichologas Richardas Petty, – Tačiau pastaraisiais metais įvyko keletas pokyčių, dėl kurių tapo lengviau įtikinti žmones prieštarauti moksliniam konsensusui skiepų ir kitais klausimais.“

Kaip teigia mokslininkai, žmonių nepasitikėjimas mokslu kyla dėl keletos priežasčių.

Nepasitikėjimas informacijos šaltiniu

Nepasitikėjimas informacijos šaltiniu nuolat iškyla kaip viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės nepriima mokslinės informacijos.

Teisėtos ir tvirtos mokslinės diskusijos taip pat gali suklaidinti žmones, kurie nėra susipažinę su mokslo procesu, o tai dar labiau pakerta pasitikėjimą, kai jos persiduoda į viešąją erdvę.

Siekdami kovoti su šiomis pasitikėjimo problemomis, tyrėjai siūlo pabrėžti bendruomeninį mokslo pobūdį ir akcentuoti platesnius, prosocialius mokslinių tyrimų tikslus. Komanda aiškina, kad sąžiningai pripažįstant kitų žmonių pozicijas ir bet kokius savosios pozicijos trūkumus, o ne atmetant juos, taip pat galima geriau įtvirtinti pasitikėjimą.

Lojalumas

Mūsų mąstymas yra susiformavęs taip, kad kartais esame labai pažeidžiami ir aklai tikime tais, su kuriais tapatinamės kaip su savo kultūrinės grupės nariais. Šis reiškinys vadinamas kultūriniu pažinimu.

„Kultūrinio pažinimo darbai atskleidė, kaip žmonės iškraipo mokslines išvadas, kad jos atitiktų jų kultūrinei tapatybei svarbias vertybes“, – rašo mokslininkai.

Politinė poliarizacija ir socialinė žiniasklaida tai tik sustiprino. Pavyzdžiui, konservatoriai labiau linkę tikėti mokslininkais, kurie pasirodo „Fox News“ laidose, o liberalai labiau linkę pasitikėti CNN laidų vedėjais.

Informacija prieštarauja asmeniniams įsitikinimams

Vidiniai konfliktai, kuriuos sukelia informacija, prieštaraujanti mūsų socialiniams ar asmeniniams įsitikinimams, tokiems kaip moralė ir religija, lemia logines klaidas ir kognityvinius šališkumus, tokius kaip kognityvinis disonansas.

„Mokslinę informaciją gali būti sunku nuryti, ir daugelis žmonių greičiau atmes įrodymus, nei priims informaciją, kuri rodo, kad jie galėjo klysti“, – rašė komanda savo straipsnyje.

„Šis polinkis visiškai suprantamas, ir mokslininkai turėtų būti pasirengę užjausti.“

Taigi pagrindinės strategijos, padedančios su tuo kovoti, yra parodyti kito asmens požiūrio supratimą, rašo „Science Alert“.

„Žmonės pradeda gintis, jei mano, kad yra puolami arba kad jūs taip skiriatės nuo jų, jog negalite būti patikimas“, – rašė mokslininkai.

Informacija pateikiama netinkamu mokymosi stiliumi

Ši problema yra paprasčiausia iš keturių – tai neatitikimas tarp to, kaip pateikiama informacija, ir stiliaus, kuris geriausiai tinka informacijos gavėjui.

Nors dabartinis visuomenės pritarimo moksliniams tyrimams lygis gali nuvilti, gera žinia yra ta, kad pasitikėjimas mokslininkais yra aukštas, lyginant su kitomis informacijos institucijomis.

Komentarai (8)