Dešimtims mokslininkų ketvirtadienį buvo išdalytos humoristinės premijos „IgNobels“, kurių viena, pavyzdžiui, buvo skirta už tyrimus, patvirtinusius, jog išgėrę žmonės mano esantys patrauklesni, o kita – už svogūno fermento, kuris verčia mus verkti, studijas. Taikos premija šiemet bendrai buvo skirta Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai – už tai, kad jis uždraudė viešai ploti, – ir Baltarusijos policijai, „areštavusiai už plojimą vieną vienarankį vyrą“.

Šios premijos, kurios angliškai vadinamos „IgNobels“ – pagal žodį „ignoble“, reiškiantį „nešlovingas“, „gėdingas“, yra skiriamos už pasiekimus, kurių „negalima ar nereikia pakartoti“.

Alternatyvios Nobelio premijos gali tikėtis mokslininkai, kurie „pirmiausia priverčia žmones juoktis, o vėliau – susimąstyti“, skelbia organizatorių šūkis.

Per jau 23-ąją šių premijų teikimo ceremoniją laureatai vėl tradiciškai buvo paskelbti Harvardo universitete.

Ceremoniją organizavęs redaktorius Marcas Abrahamsas sakė: „Mokslo, kuris yra juokingas pats savaime, – ne dėl to, kad kažkas juokauja, bet (kuris) yra juokingas — kombinacija „tai neįprasta sąvoka Jungtinėse Valstijose. Tai vėl darosi labiau priimtina“.

Pirmą kartą „IgNobels“ laureatai gavo piniginius prizus – po 10 trilijonų dolerių, tik – Zimbabvės. Tai reiškia, kad visi laureatai gaus po maždaug keturis JAV dolerius.

„IgNobels“ kviečia tikruosius Nobelio premijų laureatus įteikti apdovanojimų rimtiems mokslininkams už darbus, kurie atrodo juokingi, nors paprastai to tikrai nebūna siekiama.

Skiriama ir taikos premija, kuri šiemet bendrai buvo skirta Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai – už tai, kad jis uždraudė viešai ploti, – ir Baltarusijos policijai, „areštavusiai už plojimą vieną vienarankį vyrą“.

Psichologijos premija buvo paskirta už eksperimentą, kurio metu buvo nustatyta, kad žmonės, galvojantys, kad yra išgėrę, taip pat galvoja, kad yra patrauklūs.

Tą eksperimentą atliko Laurent‘as Begue, Oulmannas Zerhouni, Baptiste‘as Subra ir Medhi Ourabahas iš Prancūzijos, ir Ohajo valstijos universiteto profesorius Bradas Bushmanas, kuris taip pat dėsto Nyderlanduose.

Komanda iš Japonijos ir Vokietijos sprendė šimtmečių senumo problemą: kodėl svogūnai verčia verkti. Tačiau išsiaiškino tik tai, kad šis biocheminis procesas yra „dar komplikuotesnis nei mokslininkai įsivaizdavo“.

Tarp kitų laureatų yra Brianas Crandallas iš JAV ir Kanadoje bei JAV dirbantis Peteris Stahlas, kurie apvirė negyvą kirstuką, o paskui nekramtydami jį prarijo, kad galėtų ištirti savo išmatas ir išsiaiškinti, kuriuos kaulus žmogaus virškinimo sistema suvirškins, o kuriuos – ne. Už tą tyrimą jie gavo archeologijos premiją.

Komentarai (4)