Mokslininkai atskleidė, kodėl žmonės tiki Dievą

Zemeje yra virs 7 milijardu gyevntoju, is kuriu didzioji dauguma gyvena labai vargana gyevenima ant islikimo ribos, ligos, karas, badas ir t.t. Zeme yra viena is planetu saules sistemoje. Saule yra tik viena is mazdaug 100 milijardu kitu zvaizdziu pauksciu tako galaktikoje. Daugelis is ju irgi turi planetas ir galbut gyvybe ar net civilizacijas. Matomoje visatoje yra mazdaug 100 milijardu tokiu galaktiku. BEEEET dievulis visada turi laiko skaityti tavo mintis ir jam labai labai nepatinka kai tu galvoji apie kaimyne smagindamasis prie kompo. Tikrai? Visatos sutverejes, neturintis nei pradzios nei pabaigos, kuris egzistuoja uz musu suvokimo ribos, turi laiko sekti mane kambarelyje prie kompo?! Give me a f*cking break! Kas cia per istvirkes dievulis? Beje, kazkadais per ispazinti kazko panasaus paklausiau kunigelio. Kunigelis sake, kad dievulis visada turi laiko man ir kekvienam is musu..ir berods dave 3 teve musu sukalbet, kad praeitu mintys apie kaimyne. Zodziu, dziaugiuosi, kad sitas BS prarasdineja savo populiaruma, ypac tarp jaunu zmoniu. Beje, sitoj vietoj LT galetu imti pavyzdi is kaimynu estu, kurie yra viena nereligingiausiu saliu Europoje ir pasaulyje. Mano nuomone reikia tureti sveika poziuri i religija, t.y. is religijos reikia juoktis.

Džiaugiuosi ir aš, kad tikinčių mažėja, bet mane labiausiai nervina, kad net ir jaunosios kartos pasiduoda vyresnių spaudimui krikštyti mažamečius vaikus, primetant religiją, ir dar blogesniu atvėju tampyti juos į bažnyčią, ribodamos jauno asmens galimybes rinktis pačiam kuo tikėt, o kuo ne.

Sutinku. Bet cia ir yra religijos esme, kad visas bullsh*t pradedamas vaikysteje. Kaip prof. Lawrence M. Krauss sako vaiku mokymas religijos yra "child abuse". Vaika gali bet ko ismokinti ir itikinti.. Butu idomu zinot kiek, sekuleriai uzaugintu ir normalu issilavinima gavusiu suaugusiu, savo noru pasidarytu tikintys. Speju arti 0. Plius, visuomeneje dar vis yra didele stigma ant netikinciuju. Tai iskart skamba, kaip blogis, kokio velnio apsestas (is asmenines patirties kalbu). Todel daugelis net ir netikinciuju, noredami isvengti bereikalingu gincu, daro visokius krikstus ir kita sh*.

Ponai kritikai labai jau primenate vegetarus, kurie patys nevalgo mėsos ir labai smarkiai rėkia ant tų kurie valgo atseit kad anie savęs labai nemyli. Koks Jūsų reikalas kas kuo tiki ir kas kaip tą religiją priima (kol negrasina ateiti ir papjauti ar akmenimis užmėtyti už Dievo įžeidimą). Aš asmeniškai religiją laikau kultūros dalimi, švenčiu ir kalėdas ir velykas ir nebėdavoju kad tai žydomasonų tamplierių išmislas, per vestuves ėjau į bažnyčią, nes kažkokios alternatyvios TRADICINĖS veiklos nelabai yra (neskaitau tos dalies kur visi geria kaip kiaulės ar ne tiek smarkiai) ir kai numirsiu norėčiau, kad giminė susibėgtų pasimatytų kas nematę ir kažkokiu būdu paminėtų (vėlgi kažkokios alternatyvios tradicijos nematau) ir kas čia blogo? O visuomenė tam ir yra visuomenė, kuri turi savas nusistovėjusias normas kurios yra priimtinos daugumai (normos nėra nekintamas dalykas),kol tai nevaržo kitų individų laisvės - tavo teisė rinktis laikytis tų normų ar ne

Protingos mintys. Nors LT kultura ir religija labai susirise (deje), manau viska ka sakei butu galima daryti ir be kunigelio. Galima valgyti kucias su seima ir be poteriu, taip pat ir kaledos ir velykos. Esu buves keliose labai fainose vestuvese, kur nebuvo kunigo, bet visa kita panasiai, "altorius" lauke, sedintys sveciai ir t.t. Asmeniskai noreciau vestuviu grazioj baznycioj be kunigo, tik kazin ar tas sueitu... Kitaip tariant, manau, kad atemus is visu tradiciniu svenciu religini elementa, jos kaip tik tampa zymiau tauresnes ir prasmingesnes. Nebelieka kvailo teatro ir dirbtinos prasmes. Bet didele probelma ne cia. Esmine probelma su visom religijom yra ta, kad jos turi atsakymus i visus klausimus, kad ten yra nenugincyjami ir niekada neklystantys autoritetai ir, kad vien tik klausimo kelimas yra baustinas. Visos religijos yra pagristos kritinio mastymo egnimu, o tas labai pavojiga. Tas skatina fanatiskuma (nes esi pasiryzes aukoti viska vardan "tikros" tiesos"), visuomenes susiskaldyma ir regresa. Visi diktatoriai is principo buvo religijos. Jau nekalbu apie visu religiju poziuri i zmogu, kaip i purvina, nesugebanti saves suvaldyti verga, kuriam butina primesti gyvenimo prasme ir debiliskas taisykles. Man tas slykstu, hipokritiska ir amoralu.

Fizinis aktyvumas? Romantika? Smalsumas? T. y. žmonės skiria romantiškus pasimatymus bažnyčioje, kad fiziškai aktyviai paklūpėtų, ir smalsiai žiūri, kas čia bus?

Tai, kad jie nieko ir neatskleidė. - Į Dievą tiki ne visi, o fiziniai poreikiai religijose "tenkinami" tik tam, kad pateisinti pačios idėjos neginčijamumą, bet ne kad patenkinti fizinius poreikius. Visi tie niuansai ištobulėjo atsiradus akivaizdiems prieštaravimams. Religija artėjo iki absoliuto lygio, būtent tai ją ir pradėjo naikinti; -

Gerai pasijaučiau tarp komentarų nerasdamas nesamonių. Man nepatinka tikėjimo fanatiškumas, kvailos taisyklės be logikos, dėl kurios seimas net negali įgalioti, tarkim, eutanazijos. Taip pat nepatinka, kaip kažkas sakė, tikėjimo kišimas vaikams ir krikštyjimas kūdikystėje, o po to, jei religingi griežti tėvai, tu, tarsi pasmerktas. Mano susidūrimas su dievu gyvenime: Esu pats krikštytas dar su pienu nenudžiuvusiomis lūpomis, ir man kišo tą krikščionybę nors tu ką. Esu suaugęs ir tėvai vis dar bando įtikinti kad visos problemos susijusios su "Dievu". Na ir ką, "negi taip blogai" pagalvojau, nuėjau į komunijos kursus, tipo į tuos kur taip fanatiškai nedėsto. Prisistatė "labai protingas" žmogus, su tikrai įtikinama išvaizda, viskas buvo gerai kol nepradėjo vardinti savo faktų pagrįstų fantazija, neteisingais moksliškais skaičiais, o kai dar pasakė kad A.Einšteinas tikėjo dievu (buvo krikščionių paskaita, o , krikščionybės. Aš manau kad reikia leisti tikėti tiems kurie neranda gyvenime tikslo, arba patys nežino kuo tikėti ar ne. Manau nereikia laikytis visų dekalogo ar biblijos įstatymų, dėl to kad "dievas" taip pasakė, ir nekišti to tikėjimo tiems, kas nenori. Norės, tikės patys.

Kokie ten mokslinikai?Ne jiems suprasti kas yra Dievas.Dar daug zemes teks apishikt,kol sukurs ameba.

Kodel zmones tiki meile? Vienos sielos tobuleja ir tampa dievais, o kitos degraduoja ir dar kitus savo purve murgdo. Gerai tik kad yra toks priezasties-pasekmes desnis.

Kurioje interpratacijoje konkrečiai? "Originaliam" kur pagrindinis akcentas konkuruojančių kontorų blokavime ar romos katalikų kur jau šiek tiek daugiau bendražmoniškų vertybių, bet vistiek pirmiausia ni ni ni - jokių kitų dievų (nesvarbu kokios jau ten jų vertybės)?

Pvz. budizme nera jokio dievo ar dievu. Pas budistus yra vienintelis tikslas - kad visi butu laimingi, nes kai visi laimingi tada ir pats laimingas. Krikscioniskai tariant - kuo arciau esi dievo, tuo esi panasesnis i angela ar archangela, nes nyksta tavo ego, bet darai gerus darbus.

Panašu, kad pats nežinai. O šiaip, tai dabartiniam katalikų variante esančius pirmus 3 punktus paimk ir papasakok, kodėl mum jie turi rūpėti. Kodėl 4 turi rūpėti pvz. alkoholikų vaikui? Kodėl 6 turi rūpėti laisviem žmonėm, kuris nemano, kad toks ponaitis kaip tamsta turi teisę nurodinėti, ką jie gali daryti su savo kūnais? Kodėl 8 turi rūpėti eiliniam žmogui, kai kunigėliai ir davatkos pastoviai meluoja ir neraudonuoja, patys kitaip mokydami? Kodėl 9 ir 10 turi rūpėti bet kam, kai tie du punktai iš esmės bando kontroliuoti žmonių mintis? 5 ir 7 egzistavo įstatymuose tūkstančius metų iki tavo taip mėgstamo "dekalogo" išradimo.

Parasysiu del kazkieno smalsumo. Soteriologinese ir eschatologinese religijose tokie Dievo isakymai, kaip Dekalogas (induizme ir budizme taip pat yra panasiu nurodymu) , nera etika ar morale. Jie skirti religijos nurodytam tikslui pasiekti. Pvz., Dekaloge tikrai ne visi isakymai gali buti suvesti i morale, o tradicija reikalauja laikytis viso Dekalogo. Paprasciausiai religija, etika, morale nera tapatus dalykai.

Pagonybės laikais pasaulis buvo nepažįstamas, gamtos reiškiniai nesuprantami, todėl gamta ir joje vykstantys procesai buvo sudievinti taip bandant iš dalies paaiškinti jų kilmę. Kaupiant apie pasaulį vis daugiau žinių toks tikėjimas vis labiau prarado savo esmę ir jį jėga išstūmė dabartiniai tikėjimai, pagrįsti taisyklėmis, draudimais, pagrinde skirtas masių kontrolei. Kažkur girdėjau, jog katalikybėje savižudybė kaip nuodėmė buvo todėl, kad pagonybės laikais gyvybė buvo nevertinama ir neretas pagonis susidūręs su problemomis pasirinkdavo savanorę mirtį - ponams toks baudžiauninkų elgesys buvo nepriimtinas nes priespaudoje ir nepritekliuje jie nusižudydavo. Tokie tikėjimai kaip krikščionybė ir islamas pagrinde skirtas kvailoms masėms valdyti - korano kol kas dar neskaičiau, bet girdėjau, jog ten aprašomi net valstybės valdymo principai. Visuomenėje vis didėjant išsilavinusių žmonių kiekiui tradicinės religijos vis labiau praranda savo įtaką. Tačiau praradus dievą daugelis žmonių susiduria su savo egzistencijos prasmės nebuvimo ir bereikšmiškumo problema. Daugelis norėdami nuraminti save ima vėl tikėti Dievu - prieš mirtį gerokai ramiau, kai žinai, kad tavęs laukia dangus, o ne nebūtis. Kažkur buvo straipsnis, kodėl vakaruose užaugę musulmonai stoja į ISIS - pagrinde viskas buvo grindžiama tuo, jog islamizmas jiems siūlė herojišką mirtį, kai tuo tarpu vakarų kultūrą beprasmę egzistenciją. Daugelis žmonių negali gyventi neturėdami gyvenimo filosofijos ir apibrėžtos egzistavimo prasmės. Mano nuomone dabartinės religijos yra atgyvena ir žalinga praktika - nes jų mokimai neatitinka laikmečio. Dabartines religijas turėtų išstumti filosofiniai mokymai ne apie dievą, o apie žmogaus esybę ir jo kontaktą su aplinka (galbūt Budizmas, Kabalizmas) - religija, kuri žmogų vestų per gyvenimą, tačiau nereikalautų į teatro pasirodymus panašių ceremonijų.

Jei fundamentaliai, tai tokio dalyko dievo, nėra, palei tą apibrėžimą, kad jis nėra sukurtas, o pats viską sukūrė va čia netyčia radau straipsnį su teisto (mano nuomuone neteisingais) argumentais, bet apibrėžimai kas yara, kas patiko http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/ ... d=61493794 Pati biblija rašo kad pradžioj nebuvo nieko, bet nutyli, kad prieš dievui atsirandant irgi buvo, taip kad nebuvo nieko ir ta mintis labai teisinga, fizikos požiuriu, viskas gamtoje veikia taip, kad išnaudotu kuo mažiau energijos ir dar entropija. Jei dar trumpiau ir aiškiau idealiausia būsena, kai nėra nieko jokios materijos/energijos tuo pačiu ir erdvėlaikio, o pradžioj kurios irgi nebuvo, nes gi nebuvo nieko iki to, net laiko, o pradžia apibrėžiama kaip taškas laike, bet kai nėra laiko tai viskas keičiasi. Nu OK net jei dievas ir yra, tai jis nėra pirminis ir nesukurtas, taip jis galėjo atsirasti savaime, kaip ir gyvybė žemėje kažkokioj egzotiškoj visątoj iš begalybės multivisatų, galbūt visatoj su egzotiškais dėsniais, bet jis nėra (visakas). Nu OK neapsiribokim buitine 4D logika, tarkim kažkokia įmantri civilizacija ar gyvybės forma, kažkokioj įmantrioj visatos versijoj su įmantriais dėsniais atsirado iš nieko savaime, tada evoliuciškai tobulėjo tiek, kad įgavo visas žinias ir visas galias manipuliuoti visais matmenim, laiku, materija, energija informacija. Tada paėmė ir perkūrė/sukūrė/perdarė visatą/visatas belekaip savo nuožiūra, tai lyg ir atitinka ta apibrėžimą iš nuoruodos, bet nutylimas vienas faktas, kad mes (gyvybė/civilizacija ir tt.) irgi atsiradom kaip ir mūsų (galimai įsivaizduojamas) dievas, tom pačiom sąlygom ir turim tas pačias teises į visatos žinias ir į visisšką visatos/visatų manipuliacija savo nuožiųra. Apibendrinimas mes patys esam pradžia to į ką paprastai visatoj/visatose išsivysto gyvybė, net nebūtinai (biologinė gyvybė), tai reiškia galutinis tikslas visagališkumas viskam materijai/energijai/informacijai, visiems erdvės matemenim kad ir kiek jų yra, gal koks 11 ir laikui, kad ir kokių laiko matmenų galėtu bųti. Tai tiesiog nauja gyvybės forma, nors tai jau nebėra gyvybė palei mūsų supratimą. Ar ta būtybe su dievo galio bus dievas? Ne, lygiai kaip ir mūsu dabar įsivaizduojamas dievas. Tai va tuo pačiu ir įrodžiau ir paneigiau dievo egzistavimą Tiksliau paneigiau dieva palei tą apibrėžimą. Ir nuspėjau link kur viskas juda. PS. Manau dabar tas dievas palei apibrėžimą, dabar ir juokiasi ir pyksta ant manęs ir susimąstė, nors ne jis jau žinojo apie tai dar man nepagalvojus. PPS. Ką tik pamačiau, kad dar neišgeriau vaistų [/joke] Bet rimtai stoga rauna tokios mintys

Autorius bando aiškinti du skirtingus dalykus, net ir antraštė klaidinga. Davė argumentų, kodėl žmonės buriasi į religijas, bet neatsakė, kodėl jie tiki, nes manau, galim sutikt, kad tikėjimas dievu nėra tas pats kas būti religingu.

Pritariu. Bet yra ir daugiau kitų loginių nesusipratimų. Jau pats paskutinis sakinys straipsnyje tiesiog užmuša "genialumu", net suabejojau ar tas sakinys yra iš originalaus šaltinio, ar jo nepridėjo nuo savęs koks nors vietinis rašeiva. Kita vertus, o ką daugiau daryti kažkokiam "psichologui", kaip kitaip susilaukti dėmesio, išgelbėti gęstančią karjerą, nei pradėti viešai kalbėti tokia visus intriguojančia tema, kaip religija-Dievas-tikėjimas ir t.t. Kad ir ką ta tema viešai papezėtum dėmesys garantuotas.

Kazkaip niekas dar neuzsimine, kad dabartines religijos kaip krikscionybe ar islamas tera "sugede telefonai". Siom dienom mazai kas atranda kas is tikruju buvo noreta pasakyti.

Kodėl taip manai? Gali pasiremti konkrečiais lingvistiniais duomenimis? Dėl Islamo sutinku, bet dėl Krikščionybės - ne.