„Maistas iš oro sunaikins žemdirbystę ir išgelbės planetą" (14)
Praktiškai visi egzistuojantys žemdirbystės būdai gilina ekologinę krizę. Ir jau artimiausioje ateityje jie negalės pramaitinti žmonijos. Išeitis — bakterinė maistinių medžiagų sintezė.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemės ūkis — viena iš svarbiausių dabartinės ekologinės krizės priežasčių. Jis provokuoja natūralių ekosistemų naikinimą, tiesiogiai ir netiesiogiai išskiria gausybę šiltnamio efektą sukeliančių (ŠES) dujų ir naudoja daugybę dirvą alinančių pesticidų ir trąšų. Sunkiausia našta planetai laikoma gyvulininkystė, tačiau masinio augalų auginimo pasekmės aplinkai irgi gali būti pragaištingos.
Dar didesnį nerimą kelia tai, kad egzistuojančios žemės ūkio praktikos vargu ar galės išmaitinti didėjančią žmoniją. Daugelis regionų jau dabar patiria vandens trūkumą ir dirvos nualinimą. Artimiausiu metu dėl antropogeninių klimato pokyčių situacija tik blogės.
Atrodo, jau artimiausiais dešimtmečiais mūsų laukia badas. Tačiau yra viltis, įsitikinęs žurnalistas George Monbiot. Savo straipsnyje Guardian jis nurodo sprendimą, kuris gali pamaitinti žmoniją ir dar tuo pačiu sustabdyti ekologinę krizę.
Monbiot nuomone, visi egzistuojantys žemdirbystės metodai nėra priimtini ekologiniu ir etiniu požiūriu. Jų vietą turi užimti dirbtinė maisto gamyba. Užuot auginę augalus ir gyvūnus, žmonės visas būtinas maisto medžiagas gaus iš fabrikuose kultivuojamų mikroorganizmų.
Tokia idėja skamba egzotiškai, tačiau technologinių kliūčių jai įgyvendinti nėra. Negana to, jau vyksta pirmieji bandymai ją įgyvendinti.
Pavyzdžiui, suomių startuolis Solar Foods naudodamas bakterinę sintezę, gamina maistingus miltus iš ore esančio anglies dvideginio. Energiją procesui teikia iš vandens elektrolize gaunamas vandenilis. Visas procesas už fotosintezę efektyvesnis 10 kartų. O atsižvelgus į tai, kad maistui naudojame tik santykinai nedidelę augalų dalį, tai bakterinės maisto gamybos efektyvumas tradicinę žemdirbystę lenkia 20 000 kartų.
Tačiau maistingi miltai — tik pradžia. Turėdamos genetines instrukcijas ir tinkamas žaliavas, bakterijos galės gaminti daugybę medžiagų — nuo mėsos ir pieno analogų iki dirbtinio palmių aliejaus.
Pirmoji komercinė Solar Foods gamykla turėtų būti atidaryta 2021 metais. Tai gali tapti tradicinės žemdirbystės pabaigos pradžia, svarsto Monbiot.
Ne tik švariau, bet ir pigiau
Analitinio centro RethinkX vertinimu, iki 2035 metų bakterinis baltymų sintezavimas iš oro kainuos 10 kartų pigiau už gyvulininkystę, o pieno ir mėsos sektorių laukia greitas žlugimas. Augalininkystės ateitis irgi ne rožėmis klota. Solar Foods planuoja per penkerius metus augalinių baltymų biosintezę padaryti pigesnę už sojos auginimą.
Naująja maisto gamybos sistema bus galima pramaitinti visą žmoniją, panaudojant tik nežymią Žemės paviršiaus dalį. Ji taip pat nepriklauso nuo orų kaprizų ir nekenia aplinkai.
Negana to, laukinė gamta galės grįžti į vietas, kurias anksčiau užėmė žemės ūkiuio naudoti plotai. Tai geriausias būdas stabdyti klimato pokyčius.
Žinoma, įdiegti naująjį būdą nebus taip paprasta – kliūčių gali kilti įvairių. Pavyzdžiui, būtina įsitikinti, kas „maisto gamykloms“ elektra būtų tiekiama iš atsinaujinančių šaltinių. Be to, teks kur nors įdarbinti milijonus žmonių, dabar dirbančių žemės ūkyje.
Tačiau Monbioto įsitikinimu, visos šios problemos gali būti išspręstos. Jis siūlo šalių vyriausybėms aktyviau investuoti į naująją technologiją, o kol dirbtinis maistas nėra plačiai prieinamas, vartotojams pereiti prie veganiškos mitybos.
Maistą bakterinės sintezės būdu planuoja gaminti ne tik Solar Foods. Air Protein startuolis planuoja iš oro „išgauti“ dirbtinę mėsą.
hightech.plus