Ar kada problemos sprendimas yra radęsis galvoje it iš niekur? Tai galėjo nutikti dėl pasąmonės mentalinių procesų – o ateityje gal rasis būdas šiuo smegenų aktyvumu pasinaudoti.

Aurelio Cortese iš Tarptautinio pažangių telekomunikacijų tyrimo instituto Kiote, Japonijoje su kolegomis ištreniravo žmones išmokti paprastą taisyklę, kurios sąmoningai jie nežinojo, tačiau kuri subtiliai veikė jų sprendimų priėmimą. „Kiek žinau, niekas [anksčiau] nėra tiesiogiai parodęs, kad žmones galima ištreniruoti naudotis ne sąmoningu protu,” sako Cortese'as.

18 žmonių buvo prašoma ekrane atlikti paprastą vizualinę užduotį, būnant smegenų skeneryje. Tuomet jie turėjo priimti sprendimus, kuriems reikėjo, kad jie išmoktų taisyklę: kad nesąmoningas smegenų aktyvumas, susijęs su judėjimu į kairę, signalizuotų A, o judėjimas dešinėn – B.

Prieš prasidedant žmonių mokymuisi, komanda ištreniravo algoritmą atpažinti kiekvieno dalyvio smegenų aktyvumą, atitinkantį du judėjimo tipus. Jie valandą stebėjo taškus, judančius į kairę ar dešinę, o jų smegenys buvo skenuojami.

Po to prasidėjo žmonių treniravimas. Iš pradžių dalyviams buvo rodomi atsitiktine tvarka judantys taškai, o kompiuteris, kaip ir anksčiau, skaitė jų smegenų aktyvumą. Nors nebuvo jokio tvarkingo taškų judėjimo, jų atsitiktinai kintamas smegenų aktyvumas kartais atitikdavo tokį, koks būtų, jei taškai išties būtų judėję kairėn ar dešinėn.

Tuomet žmonių buvo paprašyta pasirinkti vieną iš dviejų galimybių, A ar B. Pasirinkę „teisingą“ variantą – atitinkantį nesąmoningą smegenų aktyvumą, signalizuojantį kairę ar dešinę – būdavo apdovanojami nedidele suma grynųjų – 30 ¥ (0,24€).

Nors jiems nebuvo pasakyta, kad judėjimas į kairę reiškė A, o dešinėn – B, šią taisyklę jie pradėjo išmokti nesąmoningai. Per maždaug 200 bandymų jie pradėjo dažniau rinktis teisingą atsakymą – vidutiniškai, antrą dieną „teisingas“ atsakymas būdavo pasirenkamas 54 procentus atvejų.

Tai tik šiek tiek daugiau, lyginant su atsitiktiniu pasirinkimu, bet „įdomus pats faktas, kad buvo viršytas 50 procentų lygis”, sako Cortese'as. „Jie niekaip negalėtų pasirodyti geriau už atsitiktinį pasirinkimą, jei neturėtų prieigos prie informacijos.”

Kai kurių dalyvių rezultatas buvo aukštesnis, ir galiausiai teisingą atsakymą ji pasirinkdavo maždaug 65 procentus atvejų. Cortese'as mano, kad jie geriau pasiekė savo nesąmoningus mentalinius procesus. „Daugiau treniruojantis, tikėtumėmės, kad efektas sustiprėtų.”

Žmonių taip pat buvo prašoma pasakyti, kurlink juda atsitiktine kryptimi judantys taškai. Jų spėjimai neatitiko jų nesąmoningų smegenų „pasirinkimo“, kas rodė, kad sąmoningai apie jį jie nežinojo, pastebi Cortese'as.

Tyrėjai tikisi, kad tokia treniruotė padėtų žmonėms spręsti problemas ar atliekant kūrybingumo reikalaujančias užduotis, kur svarbūs nesąmoningi procesai – ir jie rengiasi išbandyti tai su menininkais.

„Tai, ką suvokiame sąmoningai, yra tik labai maža visos smegenyse pateikiamos informacijos dalis,” sako Stephen Fleming iš Londono universiteto koledžo (UCL). „Šis tyrimas rodo, kad dalį šios informacijos galime išgauti ir panaudoti – o tai labai patrauklu.”

Anksčiau Cortese’o grupė pademonstravo, kad naudojant tokį smegenų skenavimą, galima sumažinti žmonėms tam tikrų gyvūnų baimę – apdovanojant juos už nesąmoningą galvojimą apie tuos gyvūnus.

Clare Wilson
www.newscientist.com

Komentarai ()