Vilniaus mokyklose prasidėjo pamokos apie kriptografiją ir kriptovaliutas: skelbiama, kokia buvo vaikų reakcija ()
Lietuvoje visi moksleiviai nuo 16 metų ir studentai naudojasi internetu, 99,7 proc. iš jų tą daro kasdien, rodo Valstybinės duomenų agentūros skaičiavimai. Populiariausios jaunimo veiklos yra skambučiai internete, socialiniai tinklai, vaizdo medžiagos žiūrėjimas, bendravimas susirašinėjimo programėlėmis. Specialistų teigimu, skaitmeninėje erdvėje praleidžiant vis daugiau laiko svarbu žinoti, kaip tą daryti saugiai, todėl sostinės moksleivius pradėta mokyti informacinių technologijų (IT) kalbos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak projektą vykdančios bendrovės „Vilniaus planas“ projektų koordinatorės Genovaitės Kynės, projekto „IV IT kalbos“ tikslas – sudaryti galimybę moksleiviams mokyklose ugdytis aukštesnį skaitmeninį mąstymą, mokytis saugiai, atsakingai bei kūrybiškai spręsti iššūkius naudojant informacines technologijas, taip pat tiek mokiniams, tiek mokytojams tobulinti skaitmeninę kompetenciją, kuri būtina šiandieninėje visuomenėje.
„Yra sakoma, kad šiandien jauni žmones gyvena skaitmeniniame pasaulyje. Vadinasi, jie turi ir labai gerai mokėti to pasaulio kalbą. Kalbų paprastai yra mokoma mokyklose, tad ir IT kalba neturėtų būti išimtis. Siekiame, kad mokyklose kiekvienas mokinys būtų gerai įvaldęs bent 3 kalbas: gimtąją, užsienio ir IT. Toks tikslas sutampa ir su bendra Vilniaus miesto vizija švietimo srityje – ugdyti ateities iššūkiams pasiruošusias, nuolat tobulėjančias, savarankiškas asmenybes, turinčias laikmečio tendencijas atitinkančias kompetencijas“, – sako Genovaitė Kynė.
IT kalba apima keturias skirtingas sritis: kompiuterinės įrangos administravimą ir saugą, įrenginių valdymą ir programavimą pasirinktomis programavimo kalbomis, skaitmenines medijas ir NFT dizainą bei elektroninį sportą – žaidimus ir jų kūrimą.
Didžiausias susidomėjimas – kriptovaliutomis
Nuo 2022 metų kovo mėn. pirmasis iš keturių projekto modulių „Kompiuterinės įrangos sauga“ pradėtas taikyti ekspertiniu vertinimo būdu atrinktose Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklose: Vilniaus licėjuje, Jono Basanavičiaus, Salomėjos Nėries ir Žirmūnų gimnazijose. Rugsėjį prie projekto prisijungė dar penkios sostinės mokyklos: Antakalnio, Ozo, Užupio, Simono Daukanto ir Vasilijaus Kačialovo gimnazijos. Šiuo metu kompiuterinės įrangos saugos mokosi daugiau nei 500 9-10 (I-II gimnazijos) klasių mokinių.
Moksleiviai sužino, kas yra kriptografija, duomenų saugumas internete, socialinė inžinerija, saugumo spragas nustatyti padedantys etiški įsilaužimai, kibernetinės saugos taikymas pandemijos metu. Jie mokosi pritaikyti kibernetinio saugumo žinias ir įgūdžius asmeninėje veikloje, saugiai gauti, atrinkti, tvarkyti, perduoti skaitmeninę informaciją.
Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos informacinių technologijų mokytoja Inga Čupajeva sako, kad modulyje pateiktos temos yra aktualios šiais laikais, nors dar mažai gvildenamos. Labai svarbu, kad moksleiviai įgūdžių įgyja per praktines veiklas – mokosi identifikuoti problemas ir jas spręsti, apsisaugoti ir apsaugoti kitus.
„Integravau šią medžiagą į pamokas devintokams, ir jų metu atskiromis temomis nagrinėjome. Didžiausio susidomėjimo ir daugiausia teigiamų atsiliepimų sulaukė kriptografija ir kriptovaliutos, nes mokyklose tokios temos iki šiol nebuvo keliamos, nors gyvenimas nestovi vietoje ir tai jau mūsų kasdienybės dalis. Kai kas žinojo net daugiau, nei buvo informacijos kurse, tačiau buvo ir nieko apie tai nežinančių. Moksleivius šios temos tikrai „užkabino“, kai kurie klausė, kur galima gauti daugiau informacijos pastudijuoti savarankiškai“, – sako I. Čupajeva.
Jos teigimu, daug diskusijų ir atradimų suteikė temos apie duomenų saugumą, sekimo programėles, internetinį sukčiavimą – didelė dalis moksleivių arba sužinojo, ko nežinojo, arba žinojo, bet neįtarė, kad tai vyksta tokiu mastu. Vaikams kilo papildomų klausimų, kaip apsisaugoti nuo jų duomenų vagysčių, kaip nepasiduoti elektroninių sukčių provokacijoms.
G. Kynė sako, kad kiekviena modulio tema skirstoma į teorijos ir praktikos mokymus bei interaktyvias užduotis medžiagos įtvirtinimui. Mokomoji medžiaga pateikta virtualioje mokymosi aplinkoje. Mokytojai, dirbantys su medžiaga, gali patys koreguoti užduotis, pvz., įdėti sudėtingesnes, jeigu yra mokinių, kurie tokiomis domisi ir geba atlikti.
Galėtų tapti atskira pamoka
Genovaitės Kynės teigimu, šiuo metu kuriami likę trys projekto moduliai, kuriuos išbandyti taip pat bus kviečiamos sostinės mokyklos.
„Mokyklose vyksta informacinių technologijų pamokos, tačiau jose neapimamas toks platus temų spektras. Be abejo, mokytojai visada gali savo iniciatyva kažką pasakoti moksleiviams, tačiau tam reikia ruoštis, ieškoti medžiagos. „IV IT kalbose“ yra susisteminta visa medžiaga, tereikia ja naudotis. Iš pirmąjį modulį išbandžiusių mokytojų sulaukiame vertinimų, kad tokia medžiaga naudinga ir reikalinga“, – sako G. Kynė.
Tam pritaria ir I. Čupajeva, sakydama, kad po ranka turint specialistų parengtą ir koncentruotai pateiktą medžiagą pamoka tampa kokybiškesnė, mokytojui patogiau dirbti. Ateityje šis kursas galėtų pretenduoti tapti arba pasirenkama pamoka gimnazistams, arba popamokine veikla.
Mokytoja sako pastebinti, kad nors be skaitmeninių technologijų šiandien negyvena nė vienas moksleivis, jų požiūris skiriasi – vieni labai tuo domisi žino net daugiau nei mokytoja, o kiti visai nesidomi, jų skaitmeninis pasaulis netraukia.
„Vis tik manau, kad nesvarbu, kuriai kategorijai žmogus priklauso, tačiau visiems reikėtų žinoti, kaip saugoti savo duomenis, kaip etiškai ir saugiai elgtis elektroninėje erdvėje. Juk visi turi telefonus, elektroninius paštus, lankosi socialiniuose tinkluose, tad tokie įgūdžiai būtini. Palaipsniui link to einame, matau, kad į gimnazines klases ateina vaikai jau labiau pasiruošę, žino, kad ir slaptažodžių atskleist nereikia, ir slaptažodis ne bet koks turi būti, ir patikliai bendrauti internete nereikia. Turime suprasti, kad nauji laikai reikalauja naujų įgūdžių ir stengtis kuo daugiau jų suteikti mokykloje“, – teigia ji.