Vilniuje viešintys Pasaulio universitetų asociacijos (PUA) vadovai teigia, jog Lietuvai nereikėtų labai jaudintis, jog nė viena jos aukštoji mokykla nepatenka į geriausių pasaulio universitetų sąrašus.

PUA prezidentas Juanas Ramonas de la Fuente žurnalistams teigė, jog reitingavimo procesas dar turi subręsti ir tapti objektyvesniu, nes šiuo metu vertinant universitetus pernelyg daug dėmesio kreipiama į tiksliųjų ir gamtos mokslų tyrimus.

„Šiuo metu jis atspindi tik tam tikras universiteto darbo dalis ir dažniausiai tas, kurias galima suskaičiuoti - mokslinių tyrimų kiekį, kuris yra labai svarbus, tačiau universitetai daro ir kitus dalykus, kurie, mano nuomone, tinkamai nepamatuojami. Šiuo metu aš nebūčiau labai susirūpinęs, kad nepatenku tarp vadinamųjų 500 geriausių universitetų", - sakė J.R.de la Fuente.

„Todėl, kad tie universitetai - jie yra geri - dažniausiai turi labai stiprią mokslinių tyrimų bazę. Humanitarinių ar socialinių mokslų tyrimai nėra vertinami tuo pačiu būdu kaip gamtos ar, kaip kartais vadinama ir man tai nepatinka, sunkiųjų mokslų tyrimai. Manau, kad ir kiti universiteto dalykai yra tokie pat sunkūs ir svarbūs kaip ir moksliniai tyrimai", - aiškino buvęs Nacionalinio autonominio Meksikos universiteto rektorius.

Jis pabrėžė, kad jog universitetų reitingavimas yra pakankamai naujas dalykas, o pats reitingas šiuo metu yra tik dalinis aukštosios mokyklos matas.

„Aš manu, tai reikia turėti omenyje, kai pradedi ieškoti, ar esi tarp tų penkių šimtų, ar ne. Todėl, kad kartais, o tai nutinka daugelyje šalių, yra tam tikras nepatogumo jausmas, jog tos šalies universitetų nėra reitinge", - kalbėjo J.R.de la Fuente, kuriam Vilniuje ketvirtadienį vykstančiame pasaulio universitetų kongrese buvo suteiktas Mykolo Romerio universiteto garbės daktaro vardas.

Jo kolegė PUA generalinė sekretorė Eva Egron-Polak taip pat pabrėžė, kad Lietuvai reikia turėti omenyje, kad svarbų vaidmenį reitingavimo procese vaidina kalba ir istorija.

„Reitinguose dominuoja angliškai kalbančios mokslo įstaigos, todėl, kad mokslo žurnalai anglų kalba yra tai, kas matuojama. Kalba vaidina savo vaidmenį. Dydis taip pat turi reikšmės universiteto padėčiai. Lietuva yra maža šalis ir jos universitetams tai atsiliepia. (...) Istorija taip pat yra susijusi su šiais reitingais. Dauguma universitetų Lietuvoje yra nauji arba istoriškai nelabai gerai žinomi", - dėstė PUA atstovė.

Ji pabrėžė, kad labai sparčiai yra kuriami nauji universitetų reitingai, kurie vertina skirtingus universiteto kokybės aspektus ir renkantis aukštąją mokyklą svarbu atkreipti dėmesį, ko būtent iš jos norima.

„Aš nemanau, kad jūs ar kas nors kitas turi remtis apie mokymosi ir mokymo kokybę bei tyrimus Lietuvoje tik šituo pagrindu. (...) Manau, visi sutariame, kad jie (reitingai) labai padeda parduoti laikraščius ir žurnalus, jie taip pat labai tinka universitetams, kurie gerai įvertinami. Bet jie ne būtinai yra aukštos kokybės bet kurioje srityje ženklas", - sakė E.Egron-Polak.

Naujausiame pasaulio universitetų reitinge, kurį sudarė Ispanijos visuomeninių mokslų organizacijos Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba, geriausiai įvertinta Lietuvos aukštoji mokykla - Kauno technologijos universitetas - užėmė 787 vietą tarp 8000.

Vilniaus universitetui buvo skirta 843-oji, o Vilniaus Gedimino technikos universitetui - 941-oji vieta.

Komentarai (6)