Reikia neegzistuojančių specialistų

Lygini nesulyginamus dalykus ir po to darai išvadas.

Mokykitės jūs nesimokę... Tiek mokykloje, tiek universitete moko pagrinde teorinių dalykų. Teoriją apie tai, kaip valdyti mašiną žmogus gali išmokti per valandą, tėra trys pedalai, vairas ir keli bėgiai, bet kažkodėl norint būti geru lenktynininku turi nuo mažens lenktyniauti. Ar tai nepasako visko? Manau pasako. Žmogui reikia ne kalti knygas, ne dėstytojo pasakojimų klausyti apie psichologiją, bet pačiam viską patirti ir išmėginti. Kiekvieno gero specialisto paklausus ką jis veikė vaikystėje, turbūt atsakytu, kad litavo, konstravo, programavo ar dar kuom užsiimininėjo priklausomai nuo specialisto profesijos. Kad knygos padeda geriau suprasti.. na taip, sunku būtu pradėti mašiną vairuoti nežinant ką daro pedalai ar vairas, bet jei tu nežadi jos vairuoti, tai ar tau būtina tai žinoti? Juk tą sužinosi nesunkiai, daug lengviau nei išmoksi tą įvaldyti praktiškai. Peršasi išvada, kad naudingiau ne viską mokytis ką tau kišą, bet atsirinkti ko tau reikia, ir stengtis tai įgyvendinti praktiškai. Pavyzdžiai, kai žmogus nesimokęs psichologijos puikiai jaučia kaip kitą žmogų įtikinti, kalba patys už save. Ar jam padėtu teorija? Knygos apie psichologija? Manau taip, bet ar žmogus visiškai neturintis intuicijos šioje srityje, perskaitęs kelias knygas ko nors išmoks? Manau ne, nebent tiek nedaug, kad jo gyvenimas bei elgesys visiškai nepasikeis. Praktika praktika ir dar kartą praktika.

Borland +1. Dar pridurčiau, jei jau imame pavyzdį su vairavimu - ne kiekvienas ir gali tai išmokti(važiuoti gatvėse, o ne lenktynėse), kad ir kaip tai atrodytų paprasta. Gali mokėti viską mintinai teoriškai, bet praktikoje būsi apgailėtinas vairuotojas. Ir tai yra ĮGIMTA, nes ne kiekvieno smegenys yra idealiai vienodų galimybių atpažinti supančią aplinką, erdvę ir t.t. Taip ir su kiekvienu dalyku gyvenime.

milijardierių bumas - tai kad pagausėjo imigrantų iš buv. TSRS, Kinijos ir Indijos, kurių vaikai įgijo gerą išsilavinimą ten, arba buvo tėvų brukami į geriausias privačias mokyklas, arba mokėsi papildomai, baigė prestižinius universitetus. Subingalvių tautoje jiems nėra konkurencijos - jie tarsi antgamtinės būtybės, visuomet žinančios, kokio žaislo reikia paprastam amerikonui, mokančios gražiai pašnekėti bet kuria tema, sugebančios surasti partnerių tokios šalyse, apie kurias jie negirdėjo... Ar ir mes norime tapti tokia prasčiokų, pigios ir bukos darbo jėgos tauta, kurią užvaldys kokie kieti kiniečiai? Tokia tendencija jau yra - ir ji labai liūdina. Turėtume imti progresą į savo rankas, patys steigti savo verslus ir būti lygiaverčiais, kvalifikuotais, inovatyviais partneriais užsienio įmonėms. Bet vyksta priešingai: aukštųjų technologijų sferoje tėra vienas kitas daigelis, nes paprasčiausiai nėra tinkamų jaunų žmonių. Visokie Barclays, IBM, Intel, Google čia neieško partnerių - jie steigia juodadarbių cechus, kur žmonės, šimtais baigę geras specialybes dirba proto nereikalaujantį, prastai apmokamą darbą be jokių galimybių tobulėti ir neatsilikti nuo technologijų. O tie džiaugiasi nesuprasdami, kad vieną kartą bus išmesti į gatvę.

Lygiai taip pat ten yra ir IT specialistų, inžinierių ir kitų technologijų atstovų. Nereikia taip jų "nurašyti".

Šiaip tai čia grynai praktinis dalykas, jei tu niekada nesiejai nieko su niekuo, tai ir žinodamas tuos dėsnius nesusiesi. Nes tiesiog tau nedaeis, kad čia reikia kažką sieti. O jei mokėsi sieti įvairius dalykus su kitais tai suprasi, kad galbūt kažko čia nežinai, netruksi ir išsiaiškinti bei susieti. rwc, nesupyk, bet man rodos tu pats nesupranti, kad tu sugebi atlikti užduotis tik dėl savo didelės patirties, praktinės patirties. Pastebėjau vieną dalyką, kad žmonės daug pasiekę, ima norėti, kad tas jaunas žmogus mokėtų tą patį, t.y. dingsta kantrumas, dingsta supratimas, kad žmogui reikia patirties. O kalbant apie tai, kad kažkas nemoka anglų kalbos ir siunčiant į konferenciją, sako, kad man pakanka tiek kiek moku, tai čia ne tame bėda, kad jis mokykloje nesimokė, čia bėda, kad jis dabar jos nenori mokytis, čia bėda, kad jis aplamai nenori nieko naujo išmokti, kad jis nenori įgyti praktinių gebėjimu, va kur bėda. Norint kažko pasiekti, tu turi visad tobulėti, tau neužtenka mokykloje pasimokyti. Kažką išmokai? Vadinasi judėk toliau. Bet klausimas kaip sudėti prioritetus... ar mokytis mokykloje biologija dešimtukui, jei žadi būti mechaniku? Gal užteks 5, bet daugiau laiko skirti konstruojant, modeliuojant ir t.t. Juo labiau, kad geru mechaniku nebūsi pradėdamas konstruoti nuo 30 metų, o suprasti, kad antibiotikai netinka gydyti gripą, pavyks ir būnant 30-ties metų, tereiks tik sužinoti logišką paaiškinimą, o geram inžinieriui, savo srities specialistui, kuris nori tobulėti, o ne stovėti vietoje, logiško paaiškinimo turėtu pakakti.

pritariu Arthuras, kad išmokęs vieną sritį, nesunkiai persikvalifikuosi ir į kitą, nes panašių sričių daug, kurioms reikia tokio pat mastymo. Jei tu nori gilintis konkrečioje srityje, o ne mokytis viską ką tau kiša, tai dar nereiškia, kad tu nenori tobulėti, tai reiškia, kad tu nori tobulėti konkrečioje, tave dominančioje srityje ir būti geru specialistu. Galbūt dirbant tam tikroje vietoje reikia plačių žinių, tokiu atvėju tokio specialisto reikia ir ieškoti, tačiau savo sritį visad išmanys geriau tas, kuris gilinsis į tą vieną ar kelias susijusias sritis užuot švaistęs laiką nesusijusiem dalykam. Nereikia maišyti atvėjų, kai vaikas nei mokosi, nei dar kuom užsiema, o tiesiog visą laiką leidžia su draugas ir panašiai. Kalba eina apie tai, kad kažką žmogus daro, tik klausimas ką. Ar mokosi tai, kas jam nelabai naudinga, ar mokosi tai, kas jam net labai naudinga. Turint tą patį laiką, tu dalini iš sričių į kurias giliniesi, kuo daugiau sričių, tuo mačiau žinių ir gebėjimų iš konrečios srities.

Seniai, vaikystėje perskaičiau Ž Verno knygą Paslaptingoji sala. Jei kas neskaitėte, būtinai perskaitykite. Ji įkvėpė domėjimąsi fizika, chemija, bei visomis mokslo naujovėmis. Svarbu suprasti, kad žinios reikalingos, tada nesunku ir mokytis, kartą išgirdai ir nebereikia sėdėti prie namų darbų. Neabejoju, kad Rwc ją skaitė, o kaip kiti, tie, kas prieš "platų profilį"? Įdomu būtu sužinoti.

Neskaičiau ir nemanau, kad kažką praradau. Ir be knygos suprantu, kad man kaip programuotojui reikalinga anglų kalba, neprošali išmanyti ir programų dizainą, žinau, kad jei išmanysiu dar ir psichologiją, tai galėsiu įmonei pasiūlyti idėjų, kaip pagerinti vartotojo sąsają ir panašiai, tai padidins mano kaip darbuotojo vertę, taip pat žinau, kad ir mediciną išmanyti yra gerai, nes gali apsisaugoti nuo lygų, o nedideles ir išsigydyti. Tačiau tai nereiškia, kad visą tai ir dar tai ko man nereikia aš turiu išmokti mokykloje. Visą tai galima išmokti tiesiog gyvenant, su amžiumi, tai ko tuo metu reikia, tą ir išmoksti. Klausimas kodėl to neišmokus dar mokykloje? Atsakymas: Kodėl profesionalus lenktynininkai lenktyniauti pradeda dar vaikystėje? Todėl kad būsi savo srities profesionalas tik tada jei tam skirsi daug laiko nuo pat vaikystės ir grįžtam prie to pačio, kad viskam laiko neužteks.

Kas liečia knygas, kad nesusidarytumėt klaidingos nuomonės, norėčiau pasakyti, kad esu perskaitęs ne vieną knyga nesusijusia su savo profesija( tarp jų yra knygų apie psichologija), tačiau tai dariau savo malonumui, dėlto kad norėjau jas skaityti, dėlto kad norėjau įgyti praktinių gabumų tam tikroje su profesija tiesiogiai nesusijusioje srityje.

Na, mane vaikystėje būtent ta knyga paveikė. Skaičiau savo malonumui, po to perskaičiau dar kartą.. Nelabai suprasi, kodėl, jei kos neskaitęs. Fantastika, tačiau tokia tikroviška, o svarbiausia, parodo, kaip žinios padeda išsisukti iš kebliausių padėčių. Man tada buvo gal 7, ar 8 metai, skaityti pradėjau nuo 5. Namie būdavau vienas, tėvai darbe, nebuvo nei elektros, na, kažkuo reikėjo užsiimti.

Otto, mūsų tiesiog tikslai skiriasi, dėlto tu sieki vienokių žinių, aš kitokių. Vien tai, kad būdamas mažas, skaitei knyga savo malonumui ir ne bet kokią, o pamokančią, rodo, kad gyvenime veiki tikslingai, o pagal tikslą ir veiksmai.

Perskaičiau nuodugniai visą diskusiją. Tikrai nesutinku su teigiančiais, kad reikia mokytis tik tai, kas įdomu ir ko prisireiks. Pirma, norai, laikui einant, keičiasi. Kartais gan drastiškai. Kartais – ne savo noru. Antra – funkcija lavina organą. Šiuo atveju – smegenis. Nepadėjęs kokio dalyko pamatų vaikystėje/jaunystėje, vėliau sugaiši daug daugiau laiko ir pastangų ir nebūsi konkurencingas tarp turinčiųjų tokius pamatus kolegų. Trečia, nežinojimas gimdo baimę. Tuo sėkmingai naudojasi visokie šarlatanai ir netikri pranašai (žodis „netikri“ – perteklinis, panaudotas tik efektui sustiprinti:). Ketvirta, stebiuosi, kad niekas neužkabino palikuonių klausimo. Prisiminkime mitus apie . Jei motina ir tėvas bus „užsiciklinę“, tarkim, ties fizika – tikėtinas atvejas, nes panašūs pomėgiai, darbovietė, interesai etc. -, kokia tikimybė, kad vaikas bus kompetentingas fizikoje, o ne, tarkim, biologijoje? Manau, nemaža. O jei vaikas linkęs į istoriją nuo mažens, ar tėvai jam galės daug padėti, patys neturėdami pagrindų? Tad vaikui reikės didesnių pastangų, norint išmokti šį dalyką. Tai sunku, bent jau sunkiau, nei jei tėtis ar mama paaiškintų jam suprantama kalba. O visi (Gauso pasiskirstymo „kalvelė“) juda mažiausio pasipriešinimo kryptimi. Ir atsiranda dinastijos. Tas gal buvo pateisinama viduramžiais, bet moderniais laikais susikoncentruoti į vieną siaurą sritį – siauraprotiška (žodžių žaismas – tyčinis:). Jokiu būdu nesakau, kad reikia vien pirmūnus tobulybes visų sričių, kažkokius Kanto antžmogius paruošti. Bet studijuojant cheminę technologiją nežinoti, kas yra katalizatorius (mokyklinio apibrežimo, be jokių teorijų) arba studijuojant mediciną – ko dedama į surinktą kraują, kad jis nekrešėtų, manau, nedera. Studijuojant visos žinios pravertė. Išskyrus muziką O tarkim, matematikos nemėgau ir jei būtų buvę galima, tikriausiai būčiau visai jos nestudijavęs – kam to reikia? Bet su laiku pamatai, kad daug dalykų susiję, persipynę ir dažnai labai netikėtai.

punktyras, mano tėvai nė vienas nebuvo linkęs į IT technologijas, bet esu puikus programuotojas. Norai taip stipriai nesikeičia, kad šiandien aš geras programuotojas, o rytoj noriu būti geru istoriku ir velniop tą programavimą, o jei ir keičiasi taip, tai vadinasi nuo mažens turėjai polinkį istorijai ir ją mokeisi. Kad tavim pasinaudotu šarlatanai turi ne nežinoti, o būti patikliu, t.y. patikėti pirmu šaltiniu visai nepasidomėjęs ką rašo kituose šaltiniuose, tai skirtingi dalykai. Matematikos reikia, juk reikia parduotuvėje grąžą skaičiuoti ir panašiai, galų gale matematika yra sritis, kuri pritaikoma gana plačiai, bet ne visiem reikia mokėti skaičiuoti sinusus ir panašiai. Kas dėl pamatų, tai pilnai sutinku, pamatų reikia, bet manau jų užtenka tiek kiek įgyji tiesiog sėdėdamas klasėje ir klausydamas bei darydamas užduotis. Manau čia galime ginčytis iki begalybės, bet vieningos išvados neprieisim, nes pasaulis per daug įvairus ir kiekvienas jame gali rasti sau nišą, juo labiau, kad tam pačiam tikslui pasiekti yra daug būdų.

inžinierių ir šiaip juodadarbių žiauriai didelė. Viršūnėles pakviesk atostogų į Europą - ir tau atsakys, "seniai svajojau paslidinėti Šveicarijoj, aplankyti Barseloną ir Paryžių, pamatyti jūsų Kuršių Neriją". Paimk jo darbuotoją - ir "į ką toj Europoj žiūrėti". Paklausk viršūnėlės, kas jam labiau patinka - Google Apps ar Amazon cloudas, ir užsidiskutuosi iki paryčių. Paklausk eilinio - atsakymas bus "man px, aš kodinu su Java".

va rwc pasisakymus kaip palaikau, manau net galėčiau apsivilkti mėlyną švarką ir belstis į žmonių duris su rwc raštais, štai postas šitoj temoi Št. 09 17, 2011 15:54 kurio viso necituosiu, bet motyvacijos mokytis tikrai gali suteikti! btw džiugu atrasti perlų forume kurį baigia užvaldyti penktaklasiai, kompleksuoti nebrendylos, lobotomijos pacientai, delfi komentatoriai ir šeip debilai ... žinoma nesakau, kad pats kažkuriems iš išvardintų nepriklausau, bet protingų žmonių mintis visada malonu paskaityti!

Hmm, atsakymų ir einame belstis į žmonių duris, bet ale ar nepalaikytų mus sektantais ? Šiaip iš tikrųjų, visad malonu ir gera paskaityti daug mačiuso žmogaus pamokančius atsakymus. Gaila, jog nesutikau tokių motyvuojančių žmonių besimokydamas dar mokykloje, o dabar irgi ne ką geriau