Nemokamai kolegijose studijuos ir tie, kurių konkursinis balas siekia 21,74, ir tie, kurie vos sukrapštė 3,4. Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas tai aiškina vėlesniu vaikinų protiniu brendimu, tuo metu kiti pašnekovai tokią situaciją vadina nemokšų šelpimu.

Tokia situacija papiktino Anglijoje studijuojantį Egidijų Jurkėną. Jis cituoja Konstitucijos 41-ąjį straipsnį, pagal kurį „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“.

Pasak E. Jurkėno, 3,4 konkursinis balas gaunamas egzaminus išlaikius pačiais žemiausiais teigiamais pažymiais.

„Visa tai garantuoja nemokamą vietą dešimtyje kolegijų. Specialybes galima rinktis pačias įvairiausias: nuo ekonomikos iki sveikatos priežiūros. Tik kažkaip vis dar sunku patikėti, jog valstybinio matematikos egzamino neišlaikęs žmogus gali kažką pasiekti ekonomikos srityje“, – svarstė pašnekovas. Tokią tvarką E. Jurkėnas vadina nemokšų šelpimu. Jis kelia klausimą, ar tikrai nemokamas mokslas Lietuvoje suteikiamas tik gerai besimokantiems piliečiams.

Silpnus absolventus priglaudė ir populiariausios, ir mažiau stojančiųjų geidžiamos kolegijos. Štai būsima Vilniaus kolegijos pirmakursė kaunietė Liuda į nemokamą buhalterijos vietą įstojo valstybinį matematikos egzaminą išlaikiusi vos 9 proc.

„Vaikinai protu bręsta šiek tiek vėliau. Per savo pedagoginę patirtį mačiau šimtus egzempliorių, kurie dabar žinomi žmonės, o vidurinę baigė ajajai kaip. Paskui jie ateina į protą ir pradeda mokytis. Atrodo, paprasčiausia būtų imti ir nustatyti priėmimo kartelę, apie tai kalbėjome ir su universitetų rektoriais, tačiau jie irgi nesiėmė to daryti“, – sako Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Vilniaus kolegijos direktorius G. Bražiūnas.

G. Bražiūno pastebėjimu, merginos paprastai būna stabilios – jei gerai mokėsi vidurinėje, dažniausiai gerai mokysis ir aukštojoje mokykloje. Tuo metu su vaikinais situacija kitokia – viskas apsiverčia aukštyn kojomis ir puikių rezultatų pasiekiama, kai tik mokytis tampa įdomu. Taip, pasak jo, dažniausiai nutinka studijuojant technologinius mokslus. Būtent šiuose moksluose ryškiausi stojančiųjų balų skirtumai.

„Galime būti labai ambicingi, užsikelti kartelę, bet tada pramonininkai šauks, kad nesurinkome inžinierių. Negalime garantuotai pasakyti, kad tas, kuris blogai baigė vidurinę mokyklą, ir aukštojoje nieko nepasieks“, – apie galimybę įvesti minimalų priėmimo balą kalbėjo G. Bražiūnas.

Pasak Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidento profesoriaus Prano Žiliuko, nereikėtų manyti, kad konkursinis balas visiškai atspindi rezultatus – šis balas neapima visų dalykų, kuriuos asmuo mokėsi mokykloje.

Pasak P. Žiliuko, daugiausia į kolegijas su žemais balais įstoja ne dabartiniai, o ankstesnių laidų absolventai, kurių atestato dalykai nelabai dera su tais, kokių reikalaujama stojant.

„Tai nėra dideli skaičiai. Čia kalbame apie keletą, blogiausiu atveju – apie kelias dešimtis asmenų, kurie apgadina „eilių uodegas“. Atsiranda keletas asmenų, kuriems buvo labai nepalankus dalykų skaičiavimas – galbūt kai kurie jų pažymiai buvo labai geri, tačiau neįėjo į konkursinį balą“, – aiškina LAMA BPO prezidentas. Be to, kai kurie į kolegijas stoja baigę profesines mokyklas ir turi kitokio tipo pasiruošimą.

P. Žiliuko nuomone, būtų labai gerai, jei kolegijos nusistatytų tam tikrą priėmimo slenkstį. Tačiau, sako jis, kolegijų sektorius turi pats apsispręsti, kokie stojantieji jam priimtini. Kartu P. Žiliukas pastebi, kad dalis su žemais balais įstoja ir į universitetus. Ypač daug tokių mokamose studijų vietose.

Tam tikrą kartelę stojant į aukštąsias yra nustačiusi Švietimo ir mokslo ministerija: stojant į kolegiją reikia būti išlaikius du valstybinius egzaminus, į universitetą – tris.

Komentarai (13)