Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga: universitetų tinklo optimizavimas būtinas dar iki 2014-ųjų (0)
Diskusijas dėl Lietuvos universitetų tinklo optimizavimo stebinti Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) teigia, kad šią pozityvią iniciatyvą įgyvendinti reikia ženkliai greičiau – iki 2014 metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak jaunųjų mokslininkų, tyrimų potencialo konsolidavimas yra būtinas norint tapti konkurencingais tarptautiniu mastu – norint konkuruoti dėl aukšto lygio mokslininkų, gabių studentų.
„Siūlymai dėl universitetų tinklo pertvarkos yra labiau nei logiški ir racionalūs. Jie pasuka Lietuvos mokslo ir studijų sistemą kryptimi, kuria daugelis Europos šalių jau keliauja, nes kontekstas ir rinka, kurioje veikiame, yra gerokai platesni. Tam, kad išliktų konkurencingi, jungiasi netgi Skandinavijos šalių, Jungtinės Karalystės universitetai. Ir Lietuvai kito kelio nėra, nes tik tada, kai konkuruosime savo idėjomis ir moksline produkcija, labiau konkurencingais pasaulinėse rinkose taps ir mūsų universitetų absolventai. Tuomet ir galėsime save vadinti pilnaverčiais Europos aukštojo mokslo sistemos žaidėjais.“ – teigia LJMS vicepirmininkas dr. Tomas Žalandauskas.
Pertvarkai besipriešinantiems noriu priminti, kad jų absolventų šturmuojama darbo rinka nesibaigia ties Lietuvos sienomis, jų užmojai – gerokai platesni ir universitetų užduotis yra ne šias ribas siaurinti, o dar labiau plėsti. Todėl universitetai turi būti.
Jo teigimu, pirmuosius du optimizavimo etapus reikia pabaigti per 2012-2014 metus, kas užtikrintų, kad naująją Europos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą „Horizon 2020“ pasiektume jau padarius „namų darbus“ – su stipresniais ir ES lygiu konkuruoti labiau pasiruošusiais universitetais. Tuo tarpu dabartinė Vyriausybė iki kadencijos pabaigos galėtų pasistengti tesėti pažadą Lietuvos universitetų skaičių paversti vienaženkliu.
„Juridinis universitetų sujungimas yra tik pirmas etapas, po kurio turės sekti ilgalaikiai vidiniai pokyčiai, kurie organizaciją paverčia organiška, veiksnia struktūra. Todėl, kai 2014 metais startuos naujasis ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo etapas, Lietuva bent šiuos namų darbus jau turi būti atlikusi. Tai leistų pritraukti finansavimą ir mokslininkus aukšto lygio moksliniams tyrimams, padaryti Lietuvos mokslo ir studijų sistemą patrauklesne gabiausiems studentams, o ne prarasti milijonus eurų, kaip tai įvyko dabartiniame etape.“ – sako dr. Tomas Žalandauskas.
Lietuvos įnašas į ES 7-ąją bendrąją programą, startavusią 2007 m. – 133 mln. eurų. Nuo programos pradžios iki šiol, remiantis Europos Komisijos duomenimis, mūsų šalies institucijų gauta dotacija mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams – tesiekia keliasdešimt mln. eurų. Tad, tuo metu, kai iš valstybės biudžeto aukštųjų technologijų programos naujiems projektams 2011 m. skiriame vos milijoną litų - dešimtis ir šimtus milijonų litų dovanojame labiau konkurencingoms ES valstybėms ir remiame jų augimą. Naujajai ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programai Europos Sąjunga iš šalių narių įnašų planuoja skirti 80 milijardų eurų.
„Siūlymai dėl universitetų tinklo pertvarkos yra labiau nei logiški ir racionalūs. Jie pasuka Lietuvos mokslo ir studijų sistemą kryptimi, kuria daugelis Europos šalių jau keliauja, nes kontekstas ir rinka, kurioje veikiame, yra gerokai platesni. Tam, kad išliktų konkurencingi, jungiasi netgi Skandinavijos šalių, Jungtinės Karalystės universitetai. Ir Lietuvai kito kelio nėra, nes tik tada, kai konkuruosime savo idėjomis ir moksline produkcija, labiau konkurencingais pasaulinėse rinkose taps ir mūsų universitetų absolventai. Tuomet ir galėsime save vadinti pilnaverčiais Europos aukštojo mokslo sistemos žaidėjais.“ – teigia LJMS vicepirmininkas dr. Tomas Žalandauskas.
Pertvarkai besipriešinantiems noriu priminti, kad jų absolventų šturmuojama darbo rinka nesibaigia ties Lietuvos sienomis, jų užmojai – gerokai platesni ir universitetų užduotis yra ne šias ribas siaurinti, o dar labiau plėsti. Todėl universitetai turi būti.
Jo teigimu, pirmuosius du optimizavimo etapus reikia pabaigti per 2012-2014 metus, kas užtikrintų, kad naująją Europos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą „Horizon 2020“ pasiektume jau padarius „namų darbus“ – su stipresniais ir ES lygiu konkuruoti labiau pasiruošusiais universitetais. Tuo tarpu dabartinė Vyriausybė iki kadencijos pabaigos galėtų pasistengti tesėti pažadą Lietuvos universitetų skaičių paversti vienaženkliu.
„Juridinis universitetų sujungimas yra tik pirmas etapas, po kurio turės sekti ilgalaikiai vidiniai pokyčiai, kurie organizaciją paverčia organiška, veiksnia struktūra. Todėl, kai 2014 metais startuos naujasis ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo etapas, Lietuva bent šiuos namų darbus jau turi būti atlikusi. Tai leistų pritraukti finansavimą ir mokslininkus aukšto lygio moksliniams tyrimams, padaryti Lietuvos mokslo ir studijų sistemą patrauklesne gabiausiems studentams, o ne prarasti milijonus eurų, kaip tai įvyko dabartiniame etape.“ – sako dr. Tomas Žalandauskas.
Lietuvos įnašas į ES 7-ąją bendrąją programą, startavusią 2007 m. – 133 mln. eurų. Nuo programos pradžios iki šiol, remiantis Europos Komisijos duomenimis, mūsų šalies institucijų gauta dotacija mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams – tesiekia keliasdešimt mln. eurų. Tad, tuo metu, kai iš valstybės biudžeto aukštųjų technologijų programos naujiems projektams 2011 m. skiriame vos milijoną litų - dešimtis ir šimtus milijonų litų dovanojame labiau konkurencingoms ES valstybėms ir remiame jų augimą. Naujajai ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programai Europos Sąjunga iš šalių narių įnašų planuoja skirti 80 milijardų eurų.
(0)
(0)
(0)