Po studijų – su paskolų kupra

taip tai valstybe kalta kad mokykloje zmogui neleidzia laisvai rinktis ko jis nori, ir kisa i galva viska ko "reikes" egzaminams ir gyvenime. taip as asmeniskai irgi viska mokejausi pats uz savo studijas, taip rinkausi specialybe kuri man patiko, ir gerai pasirinkau, nes ziuriu tu jau su sudu kruvom visus lygini, bet galiu pasakyt viena, man gaila kad per 12 metu mokykloje praleidau beviltiskai laika sededamas etikos, tikybos, biologojis, fizikos, chemijos, muzikos ir dar daugelyje kitu nereikalingu dalyku. sakysi bendram isprusimui? ne velnio, nieko neprisimenu is tu dalyku, net ir apie mocarta suzinojau pats kai man to reikejo, o ne kai mokykloj kale i galva, taip buciau pasiekes dabar kaip minimum 5x daugiau nei esu pasiekes jei visa demesi mokykloje buciau skyres anglu+ informatika + matematika. Specialybe informatika, baigiau bakalaura. darbo galiu rast bet kur, alga gaunu 2x nei vidutinis pilietis, bet zinau kad maksimuma buvo galima ispaust daug didesni, nes tada galva buco sviezia, o dabar uzpilta kitais dalykais (projektai, saskaitos, seima ir t.t.) nebera laiko tiek kiek jo galejau skirti mokykloje, jeigu man nuo 5 klases butu pradeje mokyt programavima, anglu sustiprinta, + matieka, as 10 klasej galejau eit univero kursa, o univere skirt laika kazkam dar geriau. ir galiu pasakyt kad 100% svietimo sistema susika daug zmoniu reikala ir gyvenima. jeigu kiekvienas turetu pinigu samdytis mokytojus, ne vienas is ju nekistu bereikalingai tu pinigu etikos pamokoms, jeigu dometusi informatika, gal iki 5 klasos ir reikia bendro isprusimo, pritarciau japonu technikai, kai iki 5 klases vaikams neraso pazymiu, nemokina tam tikru muzikos ar choro pamoku, o tiesiog mokina elgtis gyvenime, ugdo ju valia, savimone, kuryba. bet veliau yra visiskas sh....

Klysti. Nes vertę turi ne diplomai, o žinios kuriuos tie diplomai turėtu garantuoti. O jei tu visus studijų metus nesimokei, o nusirašinėjai. Tada tavo diplomas ir yra bevertis. O jei rimtai dirbai ir tapai tos srities specialistu, darbe greitai tai parodysi. Ir tavo diplomas (žinios) bus labai vertingas.

Shinigami labai gerai viską surašė. Platus dalykų pasirinkimas leidžia su viskuo po šiek tiek susipažinti. Net ta pati Biologija yra svarbu kažką žinoti, kad galėtų žmogus suprasti, kad ir kodėl biokuras yra ekologiška. Geografija, kad suprastų, jog Baltijos jūroje cunamio būt negali (taip, yra tekę kartą paną raminti, kai šūddelfio prisiskaitė) ir dėl kitų dalykų irgi panašiai. Be to, kiekvieno dalyko palietimas suteikia galimybę pasirinkti ko nori. Tačiau net 10 klasėje kai reikėjo išsirinkti, dauguma nežinojo ko nori. Dauguma ir dabar nežino ko nori, kai jau būna baigę bakalaurą. O kas dėl laikymo šūdais, esmė ta, kad aš atsakomybę žmogui priskiriu jam pačiam ir jis pats savimi turi pasirūpinti. Koks rezultatas, tiek vertas. O mokyklose pas mus didžiausias trūkumas yra net ne pamokos, o po pamokų. Skundžiamasi, kaip sunku mokytis, bet per universiteto pirmą semestrą mokiausi daugiau nei per keletą metų. Ir iš viso mokyklos kurso metu neskirdavau mokymuisi/ namų darbų darymui daugiau nei 15-30min.

viskas butu ok jeigu viskas butu taip kaip tu sakai, o ka daryt jeigu zinios kurias garantuoja diplomai yra pasenusios?

Jei smegenys kartą jau mokinosi, tai prisiminti yra žymiai lengviau. Tu supranti, kad pats sau prieštarauji, pirma sakai, kad valstybė kalta, kad nežino kur pasirinkti stoti, o po to sakai, kad profiliuoti anksčiau reikia pradėti. Reiktų prisiminti, kad mokykla nėra tik vieta kur žinių įgauni, tai vieta, kur ir socialinius įgūdžius ugdai ir pan. Nesakau, kad profiliavimai būtų blogai. Būtų nuostabu, jei pirmokai jau žinotų, ką mokysis universitete, tai visus gamtos mokslus sujungi į vieną ir palieki bendram išprūsimui grynai pasimokyti. O kad labai daug mokytis mokykloje reikia - briedas, totali nesąmonė. Mokykloje mokytis nėra ko. Pitagoro teoremą mokosi 2 mėnesius beveik, kai tokiai lygčiai skirti užtektų 15min.

Immortal, kai mokiausi mokykloj ir man atrode, kad daug, kol neistojau i univera. Bet problema ta, kad i univera sustoja gabiausi, todel ir gali buti kruvis kitas. Bent mano mokykloje, padare veliau klases pagal gabumus, bet nebuvo labai didelis kruvis ir toj gabiausiu klasej. Del diplomu nuvertejimo kalta ir valstybe ir universitetai. Universitetai kalti, kad nesugeba paruosti specialistu kuriu tikimasi, darbus galima nusipirkti, nusirasyti nesunku, kodel taip yra? Nes universitetas gauna pinigus uz tai kad studentas yra, jam nesvarbu ismoko jis ko nors ar ne. Siuolaikiniam studentui taip pat, dazniausiai svarbu popieriu tureti. O valstybes kalte yra kad finansuoja per daug vietu, jei mokamu vietu butu tik kelios, tikrai gabiems studentams, tuomet ir studijuojanciu butu maziau ir universitetai turetu kartele pakelt, kad kas nors noretu moketi uz studijas.

, niekas neverčia mokytis tau nepatinkančių dalykų. Pripažink, klasėje tikrai buvo vienas kitas klasiokas, kuris galėjo nelankyti dalies pamokų, dėl tokių pasiteisinimų, kaip "Reikia ruoštis Lietuvos bokso čempionatui" arba "Rytoj nebūsiu jūsų pamokoje, nes keliauju į Respublikinę chemijos olimpiadą"... Ypatingi gabumai skatinami. O kai minėjai, kad būtina "kalt į galvą", norint išlaikyt egzaminus, tai visiškai klysti. Pats niekada neskyriau namų darbams daugiau nei 1val per savaitę. 11-12 klasėj, paskaičiavau, kad realių pamokų turėjau ~20, nors tvarkaraštyje jų buvo 30+. O egzaminus išlaikiau labai gerai, stojant į Universitetą konkursinis balas buvo 18.5, į IT, ten kur įstojau, arba 19.5 į matematiką.

O tu klaidingai supratai mane Taip, mokykloje mokaisi labai mazai, ir teko patirt man ta suoli taip pat, ypac matematikoje. Bet bunant mokykloje, tau neatrodo kad mokaisi mazai, nes nesi mates didesnio kruvio. Ir noreciau pamatyti po 15min Pitagoro teoremos aiskinimo kiek mokyklinuku ja suprastu. Atsirastu turbut tik kokie 5 is visos klases (ir tai jau butu neblogas skaicius).

Šiek tiek praplėsiu siaurai, manau, kad visi pasiteisinimai, kad mokyklose žmonės degraduoja, kad praranda savo potencialą ir pan. yra briedas. Praranda savo potencialą, nes per mažai reikalaujama, o ne per daug. Mokykloje pamokas paruošdavau kartais per pertraukas, jei tingėdavau. Matematiką tik taip ir darydavau. Dar po to kai padarydavau, kiti nusirašyti spėdavo. Xdmin, jei būtų pripratę prie tokio krūvio suprastų. O kadangi pamokose visi žiopčioja, o ne bando suprasti, tai ir nesugeba greit įsisavinti. Galima skirti ne 15min, o visą pamoką net, bet ne 2 mėnesius. Nespėjai įsisavinti - nevilkini klasės. Neišlaikai kontrolinių ir semestras neišeina - lieki kartoti kurso.

Ginčijatės be reikalo. Ar bent vienas iš jūsų turit gerą draugą mokytoją? Ar žinot kokia yra situacija kitoje barikadų pusėje? Ar turėjote klasioką, kuris nesimokė pats, trukdė jums, tačiau kažkokiu mistiniu būdu baigė mokyklą? Man teko (ir tenka) garbė gyventi su pedagoge ir aš puikiai prisimenu kokia ji grįždavo iš mokyklos Esmė yra ta, kad mokyklos direktoriui mokinys yra paprasčiausias pinigų krepšelis, ir jam visai nesvarbu kiek tas krepšelis yra nusiteikęs mokytis. Toks šeštokas tau gali spjaudyti į akis, išvadinti „gražiausiais“ žodžiais klasiokus ir mokytojus, o tokiu elgesiu net nėra kam pasiskųsti. Daugiausia ką tokiam padarys, tai išsiųs pas socialinį pedagogą pokalbiui, nes išmesti negalima — mokykla praras pinigus, kurių ir taip visada trūksta (gi dauguma nešėm pinigus klasių remontui, inventoriui ir t.t.). Be to, išmesti neleis vaikų teisių tarnyba, nes kiekvienas vaikas turi savo teises (ir jokių pareigų). Jei tokių kenkėjų klasėje bent keli, tai normalus darbas išvis nebeįmanomas. Tėvai į pastabas nereaguoja, nes čia mokytojo kaltė, kad su jų vaiku nesusitvarko (a.k.a „Mano vaikas yra pats geriausias. Čia tu pats turi problemų.“). Dar geresni tie tėvai, kurie į pastabas reaguoja maždaug taip: „Aš pati su juo nesusitvarkau.“ Dabar įsivaizduokit kiek nervų ir kantrybės reikia turėti, kad dirbdamas su sugebėtum išlikti motyvuotas. Be to, mokytojų atlyginimai tikrai nėra dideli, jei neturi keliolikos metų patirties. Naujiems mokytojams dažnai tenka pačios bjauriausios klasės ir skiriama mažai pamokų. Palikim mokyklą ir pereikim prie aukštesniojo/aukštojo mokslo. Pasakykit, kiek regioninių universitetų bendradarbiauja su įmonėmis, yra atidarę kokį nors technologijų parką? Sumautą praktiką turi pats savo jėgomis susirasti, nes universitetui esi įdomus tik tiek, kiek pats (ar valstybė) į jų kasą sumoka. Žinau tokių, kurie studijuodami mechaniką, dirbo grūdų džiovyklose su lopetom Va tau ir darbinė praktika pagal specialybę... Žinot kiek uždirba paprasti dėstytojai? Be visokių „daktarų“ gauna 1000-1500 į rankas ir tikrai nėra patenkinti. Ar tiek gaunantis gali būti bent kiek nors motyvuotas? Taip ir gaunasi, kad 4 metus prasimokę universitete išeiname nieko nemokėdami. Įsidarbini ir mokaisi dirbti, nes realiai per tuos 4 metus tave ir temokė kaip integralus ir Furjė eilutes spręsti. Lietuviškos mokyklos yra tapę diplomą suteikiančiais konvejeriais. Pravaro per nustatytą programą, įduoda lapą į rankas ir sukis kaip nori. Visų mokslo įstaigų tikslas yra tik vienas— susirinkti kuo daugiau pinigų iš valstybės ir už mokslą mokančių studentų.

Taip, suprantam, kad destytojai ir mokytojai daznai uzdirba kaip paprastas dabuotojas, ir darbas ypac mokyklose tikrai nera pavydetinas. Bet ne mokytojai turi keisti padeti, po velniu, kam reikalingi tie direktoriai tuomet ar visa SMM? Jie atsakingi, nes jie kuria taisykles. Bet kaip visada, kas uzima aukstas pareigas tas tingi dirbti ir stengtis del kitu, nes jau sedi virsuj ir stengtis nebeturi motyvacijos (pinigu yra, tai nafik dar kazka keist?).

Simplicity, va čia visiškai su tavimi sutinku ir yra problema. Iš mūsų mokyklos istorija kiek kitokia, problemų labai nekildavo, bet va mokyklos kieme rūko pulekis, ateina direktorius ir maždaug norėjo į kabinetą pasiaiškinimo išsikviest rašyt, tai jie jam cigaretę pasiūlė... Padaryt nieko negali, nes nepilnamečiai. Bet čia ne pati sistema bloga, o tai, kad per mažai galių yra mokyklų rankose + motyvacija mokyklai šiek tiek kitaip reiktų perskirstyti. Pvz krepšelių dydžiai turėtų priklausyti ir nuo egzaminų rezultatų.

Va, va. Čia ir problema, kad dauguma mokinių neturi motyvacijos mokytis, o vaiku teisių gynėjai gina jų teises į nesimokymą. Bet vis tiek nori, kad mokytojai juos išmokytu. Jei vaikai turėtu motyvacijos mokytis mokymo sistema nebūtu tokia prasta. Žinoma, jei mokslams butu skirta daugiau lėšų, ne tik tam, kad mokytojas pravestu pamoką. Bet kad ir pats galėtu kelti savo kvalifikacija. Tada butu dar geriau. Bet visu pirma mokiniai turi turėti motyvacijos. Nes be motyvacijos mokslui gali skirti kiek tik nori lėšu. Mokiniui iš to motyvacijos ne atsiras. O kodėl mokiniai neturi motyvacijos? Čia jau visai kitas klausimas. Ir tam priežasčių greičiausiai ne viena ir ne dvi. Bet vienos iš pagrindinių yra tos, kad mokytojai neturi jokių teisių, jie turi tik pareigas. Tuo tarpu mokiniai turi krūvas teisių, bet nuli pareigų (bent jau tokių kurias kas nors prižiūrėtu kad butu vykdomos). Kad ir brolio klasėje mokinys buvo, kuris egzamino metu į klausimus pateikė tokius atsakymus. Ir ką dabar mokytojas gali padaryti? O gi nieko. Nes nei mokytojas, nei direktorius, net tėvai nieko negali padaryti. Nes visur vaiku teisiu gynėjai savo nagus yra prikiše. Dabar realiu bausmių vaikui negali skirti, nes busi apkaltintas fizine prievarta, psichologine prievarta ar vaiko teisių ir laisvių apribojimu. Ar kokiu kitu briedu.

Tarp mokyklą baigusių manai kitokie skaičiai? P.S. Suprasti != žinoti.

Atsiskaitymams dazniausiai uztenka tik zinoti, gali visiskai nesuprasti. Retorinis klausimas - kokia nauda is tokiu diplomuotu zinovu...

Naudos kaip ir nėra, tiesiog iššvaistyti valstybės pinigai. Taigi, manau, kad tie balvonai tegu sau ir sėdi arba be aukštojo, arba su skolom. Taip sakant, nereikia šokt aukščiau bambos.

http://www.ldb.lt/LDBPortal/Pages/Posit ... f02fe5c76f

Simplicity, kada, paskutinį kartą susidūrei su įdarbinimu Lietuvoje? Klaipėdoje, už šiek tiek didesnį nei minimalų atlygį, nerasi pagalbio darbuotojo, kuriam nėra jokių reikalavimų, apart pasirodyti darbo vietoje blaiviam ir žvaliam bei dirbti nepersitempiat ir net ne monotonišką darbą.

Koks bent kiek košės galvoje turintis eis dirbti pagalbiniu darbininku (į siuvyklą)? Darbo daug, atlyginimo nelabai, prošvaisčių — jokių. Todėl ir tenka rinktis iš tų, kuriems pusdienis be „UPYTĖS“ jau yra pasiekimas. Panašūs „darbininkai“ mūsų įmonės sandėliuose dirbdavo, nes normalių vyrų už tokį atlyginimą neprisikviesi. Normalūs geriau į statybas eis, kur už tą patį darbą keliskart daugiau gaus. (Prie fizinio krūvio priprantama)

Ir nereikia kažkokių tai protingų ir panašių, net moterys labiau pageidaujamos, kadangi visas kolektyvas moterys, tai geriau sutaria.