„Negaliu pakęsti žodžio prostitutė – išgirdus šį žodį, pirmiausia į galvą šauna mintis apie gatvėje dirbančią merginą, sulaukiančią visuomenės pasidygėjimo. Aš tokia nesu: studijuoju, dirbu savanore, nevartoju narkotikų. Esu normalus žmogus“, – „The Daily Mail“ pasakoja 22 metų mergina Sophie (vardas pakeistas).

Šiuo metu mergina studijuoja, o mokslams užsidirbta prekiaudama savo kūnu. Ji tvirtina teikianti eskorto paslaugas. Studentiškos paskolos padengti pragyvenimo išlaidoms nepakanka, o itin intensyvios penkerius metus trunkančios studijos nesuteikia galimybių dirbti visą darbo dieną.

„Man labai nepatinka skaityti laikraščius, kurie rašo apie sekso paslaugas teikiančias studentes, kuriuos tai daro tam, kad galėtų susimokėti už mokslą. Atrodo, kad tai arba pats lengviausias arba pats nepadoriausias darbas. Vidurio nėra“, – pasakoja Sophie.

Sophie tikrai ne vienintelė. Atlikti tyrimai, kurių rezultatai atskleidė šokiruojančią tiesą: net 6 proc. studenčių vienu ar kitu studijų metu gali įsitraukti į prekybos savo kūnu veiklą.

Nors specialistai ir perspėja apie didėjančią problemą, nuogąstaujama, kad universitetai šiuo klausimu linkę užmerkti akis – kitaip tariant, ignoruoti faktą, kad studentai patiria didelį ekonominį spaudimą.

Pirmąjį klientą Sophie aptarnavo būdama 19 metų: „Buvau labai jauna, neturėjau žalio supratimo, ką darau. Tiesą sakant, tikrai nežinojau, kam ryžausi. Tiesiog turėjau du pasirinkimo variantus – studijuoti ar ne. Staiga atsirado problemos sprendimas“.

Patalpinusi skelbimą svetainėje, skirtoje tik suaugusiems, Sophie gali pati rinktis, su kuo susitikti – apsispręsti padeda kitų merginų palikti atsiliepimai. Merginos stengiasi vengti pavojingų klientų, todėl viena kitai padeda ir negaili patarimų.

Mergina dirba su klientais, kurie patys ateina į jos butą, arba su tais, su kuriais susitinka neutralioje aplinkoje. Su pastaraisiais ji iš pradžių bendrauja telefonu – taip susitaria dėl pasimatymo.

„Sulaukiu labai daug keistų prašymų. Prieš užmegzdami tiesioginį bendravimą, potencialūs klientai išsako savo pageidavimus – galima su jais sutikti arba ne“, – teigia Sophie ir priduria, kad neretai klientai žodžio „ne“ paprasčiausiai nesupranta.

Glumina nesaugumo jausmas. „Tai labai sunku – bandai apsisaugoti, tartis, ieškai garantijų, tikėdamasi, kad viskas bus gerai, tačiau ne visada pavyksta. Atrodo, kad bus gerai, bet taip nebūna“, – sako Sophie.

Ilga pauzė. Galiausiai mergina vėl prabyla: „Tokių dalykų buvo. Bet net nežinau, tai tarsi darbo dalis, rizika“.

Kartą, kai susitiko su klientu ne savo namuose ir negalėjo nuo jo pabėgti, „nusprendė neleisianti tokiai situacijai pasikartoti, to jau buvo per daug“. Atsisakiusi šios veiklos, mergina vėl susidūrė su finansinėmis problemomis, grėsė būti išmestai iš universiteto, todėl teko grįžti į seksualinių paslaugų rinką.

Kingstono universiteto dėstytojas Ronas Robertsas tvirtina, kad universitetai šią bėdą ignoruoja: „Universitetų nedomina niekas, kas susiję su sunkumais, su kuriais susiduria studijuojantys jauni žmonės“.

Organizacijos SWISH, kuri teikia konsultacijas, informaciją ir pagalbą tokiam jaunimui, atstovai sako, kad pastaruoju metu skaičius studenčių, kurios pardavinėja savo kūną, auga kaip ant mielių.

Nors Nacionalinė studentų sąjunga ir teigia, kad šiuo klausimu patikimų statistinių duomenų dar labai trūksta.

Nacionalinės studentų sąjungos atstovai sako: „Šiuo metu apie studentų darbą sekso pramonėje mūsų turimos žinios absurdiškos, todėl norime atsiriboti nuo gandų, gauti patikimų faktų – tik taip galėsime iš tikrųjų padėti tokiems studentams“.

Komentarai (18)