Dėstytojai pateko į socialinį užribį: gelbėjant juos nuo visiško skurdo VU prie algos mokės ir pašalpas

Prastus dėstytojus turi univierai, tokias algas mokant. Dirbtų savo sričių specialistai, tai dėstymas tebūtų tik hobis.

O dėstytojų alga kartais nepriklauso pas mus, kiek studentų surenka vienas ar kitas fakultetas?

Dėstymas gal ir gali būti hobis, bet visokia muda kaip atsiskaitymai/vertinimai/planai tai tik už pinigus, gerus pinigus.

Kaip pasakytų immortal ar kiti diskuotuojantys liberalūs demagogai, - tegul meta dėstytojavimą ir eina langų nešioti. Problema Lietuvoje pirmiausia yra ši: “

Toks niuansas - norint būti geru dėstytoju, reikia daug ruoštis paskaitoms - turi atnaujinti kursą, pasakoti įdomiai, išsižvejoti klaidas, užduotis atnaujinti, kad nebūtų 10 metų senumo. Tam reikia laiko, o jis dabar skiriamas kitoms veikloms, kurios didina pajamas, tad toks dėstytojas yra blogas. Jei staiga padarom 5 000 € atlygį - grįžta į univerą specialistai, padirbę užsieniuose, ir tas „blogas“ dėstytojas išmetamas, nes susimovė bandydamas išgyvent. Jei iš dėstymo būtų galima gyventi kaip vidutines pajamas gaunančiam asmeniui, tai rengti kokybiškai kursus galėtų net ir tie tavo „blogi“ dėstytojai, nes nereiktų lakstyti po pakampes.

Dėstytojam nesugeba atlyginimų normalių mokėti, bet kompensuos "pabėgėlių" mokslus. Genius.

Atsiskaitymų taisymas ir vertinimas gali būti perduotas studijų skyriui, sudarant testo formos klausimus. Testas lengva? Nieko neišmanot, kai pvz CFA egzaminai. 6h rašymo, berods 180 klausimų ir visi testo formos su 3 galimais variantais. Neišlaiko ~50%, nes norint išlaikyti turi atsakyti bent 70% klausimų teisingai. Klausimai būna ir po 7-10 eilučių ilgio, kartais ir ilgesni. Ištaiso kompas. Kaip bebūtų, dėstytojai žinoma turi gauti geras algas, kaip pvz ISM'e, bet kad valstybiniuose mokslu mažai beužsiimama daugumoje katedrų. Sėdi seni krienai, reformų nėra, programos mažai pasikeitusios. Reikia trumpinti laiką universitete, suteikti didesnę galią studentams išmesti dėstytojus, kaip tame pačiame ISM'e, kur lekia lauk dėstytojai, kurie nesugeba nieko naujo išmokyti, nes pačių žinios prastos, arba po labai ilgų karų retais atvejais protingi, bet nesugebantys tų žinių perteikti (trūksta mokymo įgūdžių). Bet kol universitetai valdomi senų krienų ir nėra normalių valdybų sudarytų iš visuomeninių bei akademinių narių, tol niekas ir nesikeis. Kaip ir valstybinėse įmonėse. -, algas dėstytojams būtinai reikia didinti. Šiek tiek neaiškiai gal išsireiškiau, dabar ten sėdi tokie, kurie tokių sumų ir verti, o kad algas pakelti >2,000€ trukdo dabartinė visa sistema. Net jei pakeltų iki tiek algas, vis tiek sedėtų tie patys draugeliai ir naujų specialistų, kurie tų pinigų verti nepriimtų.

Ne. Nežinau kaip kitur, bet FF'e nemažai dėstytojų elgiasi ir padoriai, ir mokinti stengiasi. Dėl egzaminų sunkumo - jei neišlaiko studentas, tai: a) nesimokė b) dėstytojas nesugebėjo išmokinti. Klausimas - kaip atskirsi, kad turim atvejį a, o ne b? P.S. Garantuoju, jog išgirdęs mano vedamas pamokas, sakytum, jog blogai mokinu.

-, jei visiems suteiki vienodas sąlygas, tai nėra skirtumo. O ar studentas nesimokina, ar blogai dėstytojas aiškina paaiškėja, kai studentams suteiki galią vertinti ir į jų pageidavimus atsižvelgiama keičiant dėstytojus. Žinoma, jei studentai nepiknaudžiauja ir studijų skyrius tikrina skundus, o ne aklai ant jų veikia. Pvz., ISM'e yra Mike Huetinger dėstytojas, dabar dar Aras (pavardės nežinau, nesimokiau pas jį), mokytis pas juos sunku, egzaminai žvėriški, bet įdomu ir grupės pas juos pilnos, nors visi ir žino, kad bus sunku. Niekas jais ir nesiskundžia. Neįsivaizduoju ką dėstai, jei ekonomiką, tada tikrai taip

Ne ekonomiką, kitaip tau prieštaraudamas ilgesnes paklodes rašyčiau .

Aras Žirgulis. Bet jis dėstė dar 2011-2012. Maikas turbūt vienas geriausių dėstytojų, o Aras tai nors ir geras, bet kažkuo super ypatingas nebuvo (bent tuo metu kai tik pradėjo dėsyt, nežinau kaip dabar). Bet va Vincentas Vobulevičius, Vytautas Būda - nerealūs dėstytojai, nors ir reiklūs, ir sunku pas juos. Bet per paskaitas sėdi plačiom akim ir ausim ir klausai, nes idomu, ir dar po paskaitos apie jų pasakojamus dalykus pasiieškai info. Yra ir daugiau ten itin gerų. ISM'e tik vienas kitas toks dėstytojas, pas kurį miego norisi O šiaip sutinku, jei sumažintų studijų programų, negabius studentus išmestų lauk (ar nebepriimtų naujų negabių), susioptimizuotų veiklą, galėtų daugiau skirt dėstytojų algoms ir iš karto kiltų kokybė. Jei dėstytojas daugiau niekur nedirba, tik universitete, tai toks jis ir dėstytojas. Jis pirmiausia privalo būt specialistas. Ir jeigu jis buvo geras specialistas toj srity prieš 10-20 metų, tai nereikia, kad dabar yra geras dėstytojas.

Pats sau prieštaringas reikalavimas - kokybiškai paruošti kursą trukdo darbas ne universitete.

immortalt visad savos stiliuj siaučia, nieko neišmano, bet kitus gudrus mokyti Matyt dėstytojo idealas - atvaro penkiom minutėm semkų pagliaudyt, pavardina kelis leidinius kuriuos perskaityti, egzamino metu pareiškia jog iš pirmo karto daugiau nei 50% nepraleis, tad kam nepasisekė, tas MOKĖ. Peržvelgti daug informacijos, ne vien robotu patikrinti klaidas, bet ir pačius darbus perskaityt, patarti kaip geriau, užima laiko. Bet žinoma geriau jog dėstytojas suktu savo versliuką, studentas pochum, turėtu dar dėkoti kad į jį teikiamasi pasižiūrėti, juk jei gerai išmokysi studentą, pats be darbo liksi. Kuo mažiau suteiksi žinių, kuo didesnį skolos krepšį užkrausi, tuo ilgiau galėsi suktis.

Pravalius/sutrumpinus lietuviškas studijų programas nereiktų ir pašalpų mokėt. Yra specialybių kur iš vis 2 metus mokaisi neaišku ką ir kokiu tikslu (čia public, apie ISM nieko nežinau). Dėl rezultatų, nežinau kaip yra dabar, bet dėstytojai neturėtų sedėt užsirakine, atsiriboję ir pasiekemi tik prieš/per/po paskaitų. Aš asmeniškai gavau turbūt 30-40% žinių ne paskaitų metu(mokydamasis užsienį), pvz pietaujant su dėstytojais universitete ar užsukant į kokią konferencija kurioje jie pristatydavo savo darbus (dažnai pasikviesdavo patys).

Immortaliukas vemia vel liberastines nesamones, tai ir mokytojams reiktu versliuku uzsiiminet, jei is mokytojavimo neisgyvena. Ism cia turtingu teveliu garbinamas suduniversitetas, kur vidutinybes uz pinigus dazniausiai baige, nebent mokykloje mokesi adaptuota lygi...

Lietuvos mokslininkai yra BERGŽDŽIOS KARVĖS.Už ką juos išlaikyti,jei nesukuria reikiamo produkto kuris galėtų konkuruoti užsienio rinkoje.Gal protai per skysti?Gal ne į tas vežėčias įsėdo? Atėjo metas pasakyti vienąkart ir visiems laikams:"arba kuriate reikiamą produktą,arba einate plytų kraut,langų nešioti". Irdar. Kaip mokesčių mokėtojas reikalauju buhalterinę apskaitą VIEŠINTI INTERNETU.Kontroliuos Tauta.

Tai jog dėstytojų algos yra per daug mažos yra faktas. Jos visiškai nemotyvuoja stengtis tinkamai pasiruošti paskaitoms. Ne visi dėstomi dalykai universitete yra praktiniai (čia ne kolegija ir amato nemoko). Universitetuose dažniausiai dėstomi teoriniai dalykai kuriuos nagrinėja mokslininkai. Todėl norint gero dėstytojo jis visu pirma turi užsiimti mokslinių darbų, o ne ekonominiu. Todėl dėstytojas ne tik turėtu gauti gera atlyginimą už savo darbą, bet ir užsiimti mokslinę veikla kuria turėtu remti universitetas arba valstybė. Čia ne vakarai ir neturime didelių kompanijų kurios turėtu savo mokslinius skyrius ir juose dirbtu universiteto dėstytojai. Dėstytojui dirbti versle kai ten per diena reikia praleisti 9 valandas, plius kelionė į darbą ir iš jo. Paskui kelionė į universitetą, pasiruošti paskaitoms ir dar kokias 2 valandas dėstyti, plius konsultacijos po paskaitų. Tikrai nėra įmanoma gerai pasiruošti ir tinkamai dėstyti. Plius tai net gal viršytu mėnesines darbo valandas. Bei reikia pridėti, kad kai kurie darbai pagal specialybę turi mažai bendro su dėstomu dalykų. Nes darbe reikia tik nedidelės dalies žinių kurias reikia išdėstyti per paskaitą. Bei negali darbe panaudoti naujausiu technologijų jei verslas mažas ir jų negali įsigyti. Tad teks dėstyti kaip dirbti sovietiniais prietaisais. O kas svarbiausia, ne visi sugeba įdomiai ir suprantamai papasakoti ir paaiškinti dalykus.

Ar labiau nusišnekėti nesugebėjai? Didelė dalis mokslo jokio praktinio produkto nekuria. O kuria žinias, kurios yra viešos ir nemokamos. Antra, tam kad mokslininkas galėtu kažką sukurti jam visu pirma turi sudaryti sąlygas kurti. Pastatyti laboratorijas, parūpinti išteklius eksperimentams ir t.t. Iš oro nieko nesukursi.

O, didysis genijus nojus, kaip ten "levituojančio reaktoriaus" kūrimas sekasi? Jau kažką turi ar iki šiol tik apskritą nulį?

nu jo, ne kazka ir dar tiketis kad jie kazka gero pasieks. Jau net reik dziaugtis esamais pasiekimais uz tokia kaina. Kas sakot kad negalima gerai moket jei nieko neparodo - taip negalima, bet galima taip pritraukt i vieta naujus, kurie daugiau sugeba.