Įrodė: mokytojų atlyginimai Lietuvoje – apgailėtini

Ir taip mokykloje padėtis apgailėtina, kalbant apie naujų žmonių pritraukimą. Nekalbant apie rajonus, kur kartais mokytojai, tokių nereikšmingų dalykų kaip anglų keičiasi po 2-3 į metus, o ir jie vos baigę kolegijas, kai įsidrasina "pabėga". Žinoma jog jiems reiktu mokėti po 100-200 eurų, visiškai svetimame miestelyje, kur reiktu nuomotis būstą.

o kur Latvija, Serbija, Slovakija, Čekija ir daug kitų ? Tyčia parinktos turtungesnės valstybės, kad kontekste atrodytų katastrofa. Šiais laikais kai dauguma vaikų užauginti lepinant mokytojauti tikrai sunku, nepalyginsi su sovietmečiu kai klasėse vyraudavo spengianti tyla, nes kiekvienas žinojo, kad pokštas kainuos fizinę bausmę, jokiais būdais nesiūlau to grąžinti tik nuoširdžiai užjaučiu mokytojus auklėjančius 15-17 metų vaikigalius

O čia tiesiog paprasčiausias melas. Lietuvos vidurkis yra 10 mokinių vienam mokytojui, ES vidurkis - 15. Va čia ir yra pagrindinė problema, nes bandoma išlaikyti kuo didesnį mokyklų ir mokytojų skaičių, kai tuo tarpu vaikų vis mažėja.

Gali pateikti statistiką?

Šaltiniai? Gal kokiam kaimelį ir yra tokie skaičiai, bet net vidutiniam miestelį klasės formuojamos nuo 20 iki 30 žmonių klasėse.

Vytautui Sendiena mokiniai ir mokytojai nebe tokie kaip pries 5 metus, sendien namu darbus internetu tevai gali matyti, jei jie nori tai matyti. Ir vaikas nebepaaiskins kad mokytoja jo nemoko. Zada ivesti virs 5000 euru saskaitoj leidima vmi tikrinti iplauku ir islaidu skirtumus, tai jei seseli isgaudys tai ir bus is ko moketi algas netik mokytojams bet ir tanku galesime tureti ivairesniu, reikia imti pavizdi is Turkijos... ten kai buvom niekur cekio neduodavo bet karo biudzetas 2,1 procento ir dar mokytoju algos pagal lentele mus lenkia

Arns, tai gal ir tu pateik kokį šaltinį, apie mokytojus, vedančius po 6-7 pamokas per diena klasėms iš 30 mokinių? Bijau, kad bus per sunku... Atsiverti .

Atleisk Lietuvoje pusę mokytojų iš darbo, o likusiai pusei padalink atleistųjų atlyginimus ir turėsim panašią situaciją. Žinoma nėra viskas taip paprasta...

Wow, gal iš vis atsisakom mokytojų ir paliekam prižiūrėtojus, nupirksim geresnių vadovėlių.

Arns: "statistika - briedas, aš geriau anekdotinių pavyzdžių parankiosiu" Per sudėtinga vieną skaičių iš kito padalinti?

Plikas, aš labiau pasitikiu Švietimo ir mokslo ministerijos pateikiama statistika. Joje akivaizdžiai šviečia skaičiai 17-24 (kas mano nuomone, yra gana realu). Mano mokykloje perkopdavo 30. Nežinau, kokiose kaimo mokyklose yra mažiau nei 10. Tokių turbūt vienetai.

). Tuo tarpu lyginant su kitomis valstybėmis tai OECD vidurkis yra artimas 25, kai tuo tarpu Lietuvoje - mažiau 20. Mažos (mokinių skaičiumi) klasės, didelis mokytojų skaičius - va pagrindinės "mažų mokytojų atlyginimų" problemos.

Lietuva yra žemiau vertinimų vidurkio, nors turi vienas iš mažiausių klasių ir didelį skaičių mokytojų. Lietuvą pagal mokslo kokybę lenkia tiek artimos kaimynės Latvija ir Estija, nors jose vidutiniškai klasės didesnės. Taip pat galime pastebėti, kad labai dideles klases turinti Korėja pirmauja ir pagal mokslo kokybę. Taigi, kolkas faktai rodo, kad mažesnės klasės su kokybe nelabai koreliuoja...

Kaip visada immortallt bei jo kolega hamann įsijautę į "šauniųjų" verslininkų vaidmenį visus galą su galu besuduriančius vadina degradais ir nevykėliais... Tiesą sakant tokia arogancija ir kitų niekinimas tik parodo iš ko nulipdyti tokie "verslininkai", kurių pagrindinis įgūdis lipti kitiems per galvas... Visa laimė, kad dirbant individualiai, tokių tipų sutikti tenka vis rečiau. P.S. nieko neturiu prieš normalius verslininkus, kuriems žmogus ne tik mėsos gabalas darbui atlikti.

O niekas nepastebėjo kad grafike atidėti MAKSIMALŪS atlyginimai?

Pagal Eurostat pas mus mokyklų klasių dydis nėra kažkuo išskirtinis. Gal, kiek mažesnis tik pradinėse klasėse, kuris susitvarkytų sumažinus pradinių mokyklų skaičių. Tačiau mokytojų lyginant su mokinių skaičiumi pas mus ryškus perteklius. Ir tai tikrai ne dėl to, kad mokinių skaičius klasėse per mažas. O dėl to, kad pas mus mokymo programos labai fragmentuotos, per daug atskirų dėstomų dalykų. Net ir PISA ataskaitoje matome, kad iš esmės mokyklose yra trys svarbiausios vertinamos sritys: matematika, skaitymas (literatūra) ir gamtos mokslai. O ko mes mokyklose mokome? Mes mokome mokyklose virš 20 atskirų dalykų. Ir praktiškai tiek pat atskirų mokytojų reikia. Iš kurių pusė pusė pamokų turi gal tik dvi dienas per savaitę. Tad štai jums ir priežastis, kodėl daugumos mokytojų atlyginimai maži. O dabar jei pažvelgtumėme pavyzdžiui į vidurinių mokyklų tvarkaraščius matytume tokius dalykus: a.) Dailė, Muzika, Šokis - trys atskiri dėstomi dalykai, trys atskiri mokytojai ir visi bendrai turintys labai mažai pamokų per savaitę. Nejaugi negalime paruošti universalių dėstytojų mokančių visus tris šiuos dalykus ir galinčių dėstyti vieną bendrą „Menų“ kursą? b.) Dorinis ugdymas (tikyba), dorinis ugdymas (etika), pilietiškumo pagrindai. Visi trys dalykai turi bendrą vardiklį, tai literatūra, tekstų skaitymas ir analizė. Kam reikia šitų dar trijų mokytojų dėstančių atskirus dalykus? c.) Ekonomika ir verslumas. Vėlgi du vardikliai. Literatūra ir matematika. Kam reikia šio atskiro dalyko? d.) Antroji užsienio kalba (Rusų). Ar tikrai mums reikia žmonių kalbančių dviem užsienio kalbomis. Suprantu anksčiau tai buvo būtina, reikėjo prekiauti tarp rytų ir vakarų ir t.t. Dabar situacija pasikeitė, dabartinis rusų, kazachų ir netgi visokių kirkizų jaunimas puikiai supranta angliškai. Taigi ar mums mokyklose vis dar tebereikia antros užsienio kalbos? e.) Technologijos, žmogaus (civilinė) sauga. Ar mums 21a. paslaugomis grįstoje ekonomikoje vis dar reikia tokių dalykų kaip mokėjimas iškepti pyragą iš miltų ar išskobti šaukštą iš medžio kaladės? Na gerai, tarkim išgyvenimo įgūdžiai yra būtini. Tai gal pigiau gautųsi absoliučiai visus abiturientus baigusius mokyklą paimti porai mėnesių į armiją?

Vytax, tai gal nesismulinam iš vis, visur viskas prasideda nuo skaitymo, parenkime vien diktorius, kurie mokėtu gerai skaityti, o visus sistemos pinigus skirkime vadovėlių parengimui, kurį perskaičius viską išmoktum? Na koks skirtumas kad neišmanai ką skaitai, svarbu atlyginimą gausi, juk taip ar taip, mokyklos dešimtukas iš matematikos nereiškia jog moki universitetinio lygio matematiką, ar gražus piešinys nereiškia jog esi dailininkas. Gi ir pats sakai, jog tarp matematikos ir ekonomikos nėra jokio fundamentalaus skirtumo, jei moki 1+1 sudėti, tai ir ekonomikoje skirtumo nebus...

Vytax, nesutinku su tavimi. Kas tinkama viskam, tas netinkama niekam. a) daile, muzika, sokiai - vienas mokytojas turintis moketi visus siuos dalykus tai nebent mokes juos kad pats praeitu testus ir tiek, juk geriausi mokytojai kurie patys uzsidege savo megstama veikla, o ne tie kurie tik pagal kazkieno sukurta sistema ivertinimus skiria. b) Jei etika destys tikybos mokytoja, tai kai pakryps tema apie religija bus tik viena teisinga mokytoja. Pilietiskumo pagrindus pas mus mokykloje mokino istorijos mokytojas, manau tai jau susije dalyke. c) ekonomika ir verslumas - ok, sitoje vietoje sutinku. d) Rusu kalba yra labai reikalinga, nors ir daug jos nesimokiau, begau is pamoku, bet kiek ismokau, tiek man labai praverte ir jei buciau mokejes daugiau praverstu daugiau net ir siandien, nors gyvenu Kaune, kur rusakalbiu maziau. Mums tarptautine kalba yra anglu, bet visas rytu krastas sako kad tarptautine kalba yra rusu. Jei esi keliaves, turejai pastebeti kad rusu kalba labai daug zmoniu supranta. e) taip reikia, tai vieninteliai technologiniai dalykai, miesto berniukams tai buna pirmi prisilietimai prie ivariu stakliu ir breziniu, nezinau ka mokina mergaites, bet kai dienai apsikeitem klasem, kepem picas, buvo smagu.