Aukštojo mokslo reformą pristatęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius informavo, kad 21 tūkst. būsimųjų pirmakursių galės studijuoti valstybės finansuojamose vietose, iš jų 11 tūkst. universitetuose ir 10 tūkst. kolegijose. Pasak ministro, šie skaičiai dar nėra galutiniai. Tokia tvarka bus taikoma tik būsimiesiems pirmakursiams.

Nebeliks valstybės dalinai finansuojamų vietų

Pasak ministro, palyginti su praėjusiais metais, valstybės finansuojamų vietų skaičius sumažės beveik 2 tūkst. studentų, tačiau nuo šiol visi jie bus visiškai valstybės finansuojami. Ligi šiol dalis valstybės finansuojamose vietose buvusių studentų turėdavo mokėti po 520 litų įmoką kas semestrą, o visiškai už mokslą nemokėdavo tik 47 proc. valstybės finansuojamose vietose besimokiusių studentų. Nuo kitų metų iš dalies valstybės finansuojamų vietų nebeliks.

Pasak ministro, pasikeitus tvarkai kiekvienam pirmakursiui bus skiriamas didesnis finansavimas, nei būdavo iki šiol.

Naujajai tvarkai reikės beveik 70,4 mln. litų. Tiek valstybei vidutiniškai kainuos gerai besimokančių studentų mokslas per 4 mėnesius. Šiuos pinigus žadama skirti iš ministerijos biudžeto.

Ministras taip pat teigė, kad iki liepos 1 dienos bus paruošta nauja paskolų studijoms sistema, turėsianti palengvinti paskolų grąžinimo tvarką.

Viskas priklausys nuo studentų

Kalbėdamas apie valstybės finansuojamų vietų paskirstymą, ministras informavo, jog vietų skaičius universitetuose tiesiogiai priklausys nuo pačių studentų. Valstybės finansuojamų studentų skaičius bus nustatomas pagal praėjusių metų duomenis. Daugiau finansuojamų vietų bus tuose universitetuose, kur praėjusiais metais stojo aukščiausius abitūros egzaminų vertinimus turėję studentai.

Ar į universitetą stojantis studentas mokės už mokslą, priklausys nuo studento abitūros egzaminų vertinimo ir to, kiek valstybės finansuojamų vietų pagal praėjusių metų stojimo rezultatus turės universitetas.

Taigi studentai bus paskirstomi pagal abitūros egzaminų rezultatus. Tiesa, ministras pridūrė, kad maždaug 10 proc. į mokamas vietas įstojusių studentų, tačiau vėliau parodysiančių labai aukštus mokslo rezultatus, Vyriausybė apmokės visą jų studijų kainą.

Be to, ministras tikino, kad vadinamasis studentų krepšelis nebus taikomas visoms studijų kryptims bendrai. Kitaip tariant, kiekviena mokslo kryptis, pavyzdžiui, humanitariniai mokslai, socialiniai mokslai ar tikslieji mokslai gaus savo studentų krepšelio dalį. Tokiu būdu bus siekiama užtikrinti, kad nenukentėtų mažiau populiarios studijos. Pasak ministro, „turi būti atliepiami visuomenės poreikiai“.

Mažiau studentų universitetuose

Ministras informavo, kad kitąmet numatyta 11 proc. daugiau valstybės finansuojamų vietų kolegijoms. Pasak ministro, taip padaryta siekiant palaipsniui suvienodinti universitetuose ir kolegijose studijuojančių studentų skaičių. G. Steponavičiaus teigimu, šiuo metu universitetuose ir kolegijose studijuojančių studentų santykis lygus trys su vienu (universitetų naudai).

Vakarų Europoje šis santykis paprastai yra vienas su vienu. Kaip teigė ministras, šito bus siekiama ir Lietuvoje.

„Universitetai neturi ruošti pardavėjų su universitetiniu išsilavinimu”, - teigė ministras. Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje studentai pasiskirstę netolygiai, dėl to sudėtinga užtikrinti aukštojo mokslo kokybę.

Daugėja reformos kritikų

Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Juozas Olekas pareiškė, kad įgyvendinus naująją aukštojo mokslo reformą „gali nelikti nei kokybės, nei turto“. Studentų ir dėstytojų atstovai taip pat kalbėjo, kad sistemą galima sugriauti greitai, tačiau argi galima taip eksperimentuoti su Lietuvos jaunimu?

Anot J. Oleko, pavertus aukštąsias mokyklas viešosiomis įstaigomis ir suteikus joms teises disponuoti savo turtu, bus sudarytos sąlygos dar vienai privatizacijos bangai. Jis taip pat tvirtino, kad aukštojo mokslo prieinamumas niekaip nesikerta su jo kokybe. „Kuo didesnis prieinamumas, tuo mes daugiau galėsime išsirinkti „perliukų“, - aiškino socialdemokratas.

Jam antrino ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė Indrė Vareikytė, teigdama, jog naujas įstatymas užtikrins ne esminius kokybinius pokyčius, o tik vieną dalyką – studentų apmokestinimą. Pasak jos, Vyriausybė, planuodama pokyčius aukštojo mokslo sistemoje, negalvoja apie dabartinę ekonominę situaciją ir studentų galimybes užsidirbti.

Studentų taip pat netenkino planai, kad abitūros egzaminai bus lemiamas svertas, pagal kurį bus sprendžiama, ar studentas mokės už studijas visus ketverius metus. „Rotacija turi būti“, - sakė I. Vareikytė.

Ar tikrai kils studijų kokybė?

Studentų atstovybių sąjungos prezidentė nesutiko su valdžios argumentais, kad studentai rinksis tas studijas, kurių kokybė geriausia. Ji tvirtino, kad dažnai moksleiviai neturi pakankamai informacijos, jog galėtų tikrai pasirinkti geriausias studijas. „Studijos nėra prekė, kurią tu perki mokykloje. Jų kokybę gali suprasti tik po ketverių metų, kai baigi“, - kalbėjo I. Vareikytė.

Kita vertus, ne visiems studijų kokybė būna pagrindinis motyvas renkantis, kur studijuoti. Ne paslaptis, kad nemažai daliai abiturientų daugiau įtakos turi specialybės populiarumas ir tai, ar ten yra lengva mokytis.

Studentų atstovybių sąjungos atstovė nuogąstavo, kad aukštosios mokyklos gali būti suinteresuotos surinkti kuo daugiau studentų krepšelių, o ne kelti studijų kokybę.

I. Vareikytė kėlė ir dar vieną problemą, su kuria susidurs aukštosios mokyklos, – kaip bus apsaugotos nepopuliarios specialybės? J. Olekas teigė pasigendąs saugiklių, kad tokioms aukštosioms mokykloms, kurioms nepavyks pritraukti pakankamai studentų, nekiltų pagunda parduoti dalį savo turto ir taip „ištempti“ dar kurį laiką. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Asta Lapinskienė buvo dar griežtesnė – anot jos, dauguma regioninių aukštųjų mokyklų paprasčiausiai užsidarys.

Nepatenkinti ir dėstytojai

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė A. Lapinskienė perspėjo, kad, aukštąsias mokyklas verčiant viešosiomis įstaigomis, iškyla didelė grėsmė darbuotojams ir visai universiteto bendruomenei apskritai. Kadangi didžiąją dalį aukštųjų mokyklų tarybos skirtų valdantieji, visas aukštasis mokslas universitetuose taptų politizuotas.

A. Lapinskienė atkreipė dėmesį, kad darant pertvarką nėra numatytos jokios socialinės garantijos dėstytojams. Jie dirba pagal laikinas darbo sutartis, todėl jiems yra sudėtinga, pavyzdžiui, imti paskolą iš banko, o jei sutartis nėra pratęsiama, dėstytojas, anot A. Lapinskienės, „išmetamas į gatvę be jokių išmokų“.

Trūksta informacijos

Visi spaudos konferencijos dalyviai piktinosi, kad suinteresuotoms pusėms trūksta informacijos apie reformą, o visas naujienas jie priversti sužinoti tik iš spaudos. „Šitie visi svarstymai apgaubti paslapties skraiste“, - apgailestavo J. Olekas.

I. Vareikytė teigė negalinti kol kas diskutuoti apie studentų „krepšelizaciją“, kadangi turi tik pagrindinę informaciją apie tai, o valdžia į studentų klausimus kol kas dar nėra atsakiusi. „Reforma yra būtina, tik norėtųsi didesnio susikalbėjimo ir daugiau aiškumo“, - sakė ji.

Anot A. Lapinskienės, naujasis įstatymas „nuo pradžios iki galo yra ydingas“, tačiau „stumiamas tanku pirmyn“. A. Lapinskienė kritikavo, kad reforma nėra strategiškai apmąstyta, nėra komunikacijos nei su studentais, nei su regioniniais universitetais.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė teigė, kad nors ji pritaria reformos būtinybei, tačiau ji turėtų būti ne tokia „buldozerinė“. „Sugriauti lengva, bet per kiek laiko bus atkurta“, - retoriškai klausė ji ir pridūrė, kad, sudėtingėjant sąlygoms studijuoti Lietuvoje, jaunimas rinksis studijas užsienyje.

„Šitas įstatymas ruošia visuomenę, kuri ruoš tiktai darbininkus. Nebus aukštojo mokslo ir jo nereikia Lietuvai“, - pareiškė A. Lapinskienė.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TV3

Autoriai: Vitalija Kolisova

Komentarai (20)