Viena užsienio ekspertė, išanalizavusi lygių vyrų ir moterų galimybių padėtį Lietuvoje, pareiškė: „Labai išsilavinusią tautą valdo labai neišsilavinę žmonės“. Taip buvo įvertintas mūsų šalyje kuriamas socialinės ir šeimos politikos modelis, orientuotas į 20-to amžiaus pradžios ekonomiką, kai darbo vietos būdavo užtikrintos iki gyvos galvos, todėl vyras vienas galėdavo išlaikyti šeimą. Šiandien patriarchalinės nuostatos moterims pragaištingos.

Moteriškos ir vyriškos profesijos Anot Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės dr. Margaritos Jankauskaitės, Lietuvos darbo rinka aiškiai pasidalinusi į du sektorius – „moteriškąjį“ ir „vyriškąjį“. Bene labiausiai ši padėtis susijusi su vyraujančiomis patriarchalinėmis nuostatomis, pagal kurias šeima ir vaikų priežiūra – išskirtinai moterų pareiga. Jeigu vaikui atsitinka nelaimė, iš karto klausiama, kur tuo metu buvo jo motina, tarsi tėvas visai neegzistuotų.

Taip pat vyrauja nuostata, kad tik vyrai gali mąstyti logiškai, yra objektyvesni, todėl geriau vadovauja. Be to, moterys esą ir pačios nenori daryti karjeros. Taip susiklosto situacija, kai moterys, būdamos labiau išprususios nei vyrai (per 60 proc. moterų baigusios aukštąjį mokslą), neturi, kur pasireikšti, nes visus vadovaujančius postus užima vyrai.

Remiantis statistiniais duomenimis, moterys šiandien akivaizdžiai renkasi mažiau apmokamas, tačiau moteriškomis laikomas sritis. Pavyzdžiui, beveik 90 proc. socialinių paslaugų sferos studentų – merginos. Sveikatos priežiūros moksluose – apie 80 proc. merginų, panaši situacija žurnalistikos ir informacijos, socialinių ir elgsenos mokslų, pedagogikos mokslų srityse.

Tuo tarpu vaikinai vyrauja saugos, transporto paslaugose, kompiuterijos, inžinerijos, architektūros, fizinių mokslų srityse. Panašus merginų ir vaikinų skaičius renkasi tik matematikos ir statistikos studijas.

Panagrinėjus mokslininkų pasiskirstymą pagal mokslo sritis, susidaro panašus vaizdas. Humanitariniuose moksluose moterys sudaro 46 proc., vyrai – 59 proc., socialiniuose moksluose – atitinkamai 55 ir 45 proc., technologiniuose – 20 ir 80 proc., fiziniuose – 28 ir 72 proc., biomedicinos – 54 ir 46 proc.

Stereotipai pasenę ne tik morališkai

„Moteriai labai sunku „prasimušti“ srityje, kurioje dominuoja vyrai. Pavyzdžiui, klaidas daro visi, tačiau jeigu klaidą padarys moteris, niekas neprimins, kad šalia yra dar 10 žioplų specialistų, tačiau visi pastebės jos lytį. Vyras, eidamas į moteriškas profesijas, taip pat patiria savotišką spaudimą, tačiau visa sistema jį stumia, kad bent jau jis užimtų vadovaujantį postą“, - pastebėjo M. Jankauskaitė.

Tačiau vyriškos ir moteriškos profesijos, anot pašnekovės, tėra kultūrinis susitarimas. Štai sovietiniais laikais buvo manoma, kad ko jau ko, bet vairuoti moteris nesugeba. Net moksliniai straipsniai buvo apie tai rašomi. Gyvenimui pasikeitus, atsiskleidė ir nauji moterų sugebėjimai.

Šiuo metu jau įrodyta, kad našiausiai dirba mišrūs kolektyvai – lyčių, amžiaus, socialinių grupių atžvilgiu. Mat žmogus, ateidamas į darbą, atsineša ir savo gyvenimo patirtį bei skirtingą požiūrį. Todėl tas pats išradimas gali būti panaudotas, pavyzdžiui, arba bomboms, arba vaikų auginimą palengvinančiam įrenginiui gaminti.

„Pas mus kartais galima girdėti, kad moterys pačios nenori daryti karjeros. Tačiau ar iš tiesų tai jų pasirinkimas? Kai gyvename visuomenėje, mūsų norai struktūruojami. Netgi darbą mes renkamės pagal toje visuomenėje vyraujančias nuostatas. Šių nuostatų pradžia – mokykloje, kai jau mokytojai aiškina, kas tinka mergaitėms ir netinka berniukams“, - įsitikinusi M. Jankauskaitė.

Anot pašnekovės, toks požiūris į lytį susijęs su ankstyvuoju modernizmu. Tuomet vyrai ir moterys iš tiesų buvo laikomi atskiromis „gentimis“. Šiandien žmogus, norėdamas išlikti, privalo būti universalus. Juk ekonomikos struktūra – labai dinamiška, darbo vietos – nepastovios, todėl žmogus dėl nieko negali būti tikras.

Tarp moralės ir pinigų

„Kalbant apie mažėjantį gimstamumą, pas mus apeliuojama į moralę ar nenorą įsipareigoti. Tačiau visame pasaulyje gimstamumas susijęs su ekonominiu nestabilumu. Jei moteris jaučiasi nesaugi, ji tiesiog negimdo“, - sakė M. Jankauskaitė.

Anot pašnekovės, kai šeimos politika orientuota į 20-to amžiaus pradžią, ekonominė situacija – liberali, o paslaugų sfera – nesutvarkyta, problemos garantuotos. Todėl jei norime užsiauginti skurde išaugusios kartos, kuri turės dar mažiau socialinių įgūdžių, privalome kalbėti apie lyčių lygybę.

„Jau ne tik išmėginta, bet įrodyta, kad moterų ir vyrų lygybė darbo rinkai turi teigiamą poveikį. Tačiau norint tai suvokti, būtina atsikratyti patriarchališko mąstymo. Pas mus dar vyrauja požiūris: esą negi versime vyrą prižiūrėti vaikus? Geriau keliems metams namuose įkalinsime moteris. Ar vyro fiziologija apsiverstų aukštyn kojom?“ - svarstė pašnekovė.

Anot M. Jankauskaitės, visai įmanoma, kad vaiko priežiūros atostogos pakeistų ir liūdną statistiką, pagal kurią Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai ES. Ko gero, moterys, kurios įpratusios rūpintis vaiku, suvokia, kad privalo pasirūpinti ir savimi. Šį pojūtį sveika patirti ir vyrams, kurie labai dažnai tik „susidegina“ darbe, praranda šeimą, galiausiai prasigeria ar kaip nors kitaip susinaikina.

Ko tikimasi iš valstybės

„Valstybė, norėdama moterims suteikti ekonominį savarankiškumą bei saugumo jausmą, privalo prisiimti dalį su vaikų priežiūrą susijusių pareigų. Bene labiausiai pavyzdiniu modeliu laikomos Skandinavijos šalys su puikiai išvystyta lanksčia lopšelių ir darželių sistema. Kai kuriose šalyse jau įvesta ir privaloma kvota, kiek laiko vaiko priežiūros atostogų privalo išeiti vyras“, - teigė pašnekovė.

Norvegijoje prieš keletą metų priimtas įstatymas, pagal kurį stambios įmonės direktorių taryboje vienos kurios nors lyties turi būti ne mažiau kaip 40 proc. Beje, įstatymu buvo labai abejojama. Esą pakankamai kvalifikuotų moterų nėra, todėl į darbą teks priimti bet ką, kad tik būtų moteris. Tačiau nieko panašaus neįvyko. Daugumoje įmonių darbo našumas tik pagerėjo.

Lietuvoje lygių galimybių darbo rinkoje ėmė siekti Nacionalinė jaunimo ir studentų agentūra, vykdanti Europos socialinio fondo agentūros remiamą projektą. Juo siekiama mažinti atotrūkį tarp lyčių Lietuvos švietimo sektoriuje – pirmiausiai mokslininkų grupėje bei aukštųjų ir aukštesniųjų mokymosi įstaigų studentų atstovybių valdymo organus.

Lietuvos mokslininkių atlikta analizė bei siūlymai, kaip keisti esamą padėtį bus pateikti Vyriausybei – greičiausiai jau naujajai.

Anot mokslininkių, būtina įteisinti vaiko priežiūros atostogų kvotą vyrui, didinti kokybiškų paslaugų prieinamumą vaikų turinčioms šeimoms, užtikrinti, kad vienodo darbo užmokesčio už vienodos vertės darbą apskaičiavimo metodika būtų taikoma praktikoje, pagaliau įvairiomis švietėjiškomis programomis keisti visuomenėje egzistuojančius stereotipus apie moterų ir vyrų vaidmenis visuomenėje.

Komentarai (53)