Gintautas Bražiūnas. Trys „drambliai“ aukštojoje mokykloje (2)
Kada gi pagaliau mūsų aukštosios mokyklos iš tikrųjų ims keistis? Savaitraštis "Savaitė" pakalbino Gintautą Bražiūną, Vilniaus kolegijos direktorių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kas realaus vyksta reformuojant Lietuvos aukštąjį mokslą?
Paskelbus naują Mokslo ir studijų įstatymo projekto versiją, sujudo visos aukštosios mokyklos bei visos interesų turinčios grupės. Mat dėl šio įstatymo pagaliau Lietuvos aukštasis mokslas gali pasukti pokyčių keliu, kuriuo nesėkmingai bandoma eiti dar nuo 2002 metų.
Yra trys šios reformos „drambliai“. Pirmasis — kad universiteto rektorių rinks ne senatas, o aukštosios mokyklos taryba, kurios pusę narių skirs Švietimo ir mokslo ministras Lietuvos aukštojo mokslo tarybos teikimu. Kitą aukštosios mokyklos tarybos pusę sudarys pačios aukštosios mokyklos studentų, akademinės bendruomenės ir administracijos atstovai. Dar vienas Tarybos narys bus skiriamas Ministro ir aukštosios mokyklos sutarimu. Įstatymo projektas taip pat numato suteikti daugiau teisių Tarybai valdant aukštosios mokyklos turtą ir finansus. Tačiau aš abejoju, kad šia galimybe Taryba sugebės naudotis efektyviai, nes, deja, nenumatyta Tarybos atsakomybė už „neišmintingus“ sprendimus. Todėl rimtus sprendimus turės priimti (ir vykdyti) rektorius. Didžiausias šios naujovės privalumas — rektoriaus nepriklausomybė nuo senato: todėl vadovams pagaliau bus galima vykdyti vidaus pertvarkas. Suprantama, jeigu to reikės.
Antrasis „dramblys“ (keliantis daugiausiai ginčų ir nerimo) — tai „studento krepšelis“. Įstatymo rengėjai „studento krepšelio“ mechanizmą sumaniai panaudoja reitinguodami aukštąsias mokyklas. Stereotipiškai manoma, kad daugiausiai „krepšelių“ surinks geriausios studijų programos geriausiose aukštosiose mokyklose. Universitetams ir kolegijoms numatyti du atskiri „krepšeliai“, į kuriuos ir pretenduos geriausiai šiais mokslo metais vidurines mokyklas baigę abiturientai. Manoma, kad surinkęs geriausius abiturientus geriausias universitetas ar kolegija taps dar stipresni. O mažai „krepšelių“ surinkusiems universitetams ar kolegijoms liks du keliai: prasimanyti papildomo finansavimo arba jungtis prie stipriausiųjų.
Taigi „studento krepšelis“ turėtų būti tam tikras aukštosios mokyklos rodiklis. Man neramu, kad ši aukštųjų mokyklų palyginimo galimybė visiškai atiduodama į aštuoniolikmečių rankas. O jei žymiai sumažės studijuojančiųjų pagal labai reikalingas valstybei, jos ūkiui ir kultūrai studijų programas? Mat dauguma abiturientų gali rinktis madingas socialinių mokslų srities programas. O slaugytojų, veterinarų, inžinierių, vaikų darželio auklėtojų pasikviesime iš Kinijos ar Indijos?
Trečiasis „dramblys“ man patinka labiausiai. Įstatyme rašoma, kad aukštosios mokyklos turės galimybę disponuoti savo turtu. Aišku, tai bus leidžiama daryti su didelėmis išlygomis, praėjus daug patikrų ir saugiklių. Norėdami tuo pasinaudoti, universitetai ir kolegijos turės pakeisti statusą ir tapti specialiosiomis viešosiomis įstaigomis. Tai suteiktų autonomiją, kuri sudarytų galimybes konkurencijos sąlygomis tinkamai panaudoti aukštųjų mokyklų materialų ir intelektualų turtą. Daugelio Europos šalių aukštosios mokyklos, labai efektyviai pasinaudodamos šia teise, iš esmės atnaujino savo mokomuosius ir laboratorinius pastatus, praturtino ir modernizavo mokslo ir studijų įrangą.
Apgailestauju, kad būtent šioms įstatymo nuostatoms daug kas prieštarauja, teigdami, kad aukštųjų mokyklų vadovai parduos pastatus ir iššvaistys turtą. Manau, kad tam ir yra aukštosios mokyklos taryba, kuri stebės, kad taip neatsitiktų. Be to, jau prigalvota tiek saugiklių, kad pradedu abejoti, ar ši aukštųjų mokyklų teisė iš tikrųjų ims veikti?
Ar reikia Lietuvai tiek universitetų ir kolegijų?
Noriu priminti, kad 1999 m. Lietuvoje buvo 69 aukštesniosios mokyklos. Pasibaigus kolegijų reformai, 2004 m. buvo tik 16 valstybinių kolegijų. Šiandien turime 15 kolegijų, o po kelerių metų, manau, turėsime iki 12. Kolegijų sektorius ir toliau reformuojamas: jos jungiasi, sudarydamos didesnius ir stipresnius junginius. Tokie procesai vyksta visoje Europoje. Štai Vilniaus kolegija, turėdama 10 tūkstančių studentų, vis skelbdavo, kad yra didžiausia tokio tipo aukštoji mokykla Baltijos ir Šiaurės šalyse. Tačiau pernai suomiai sujungė savo dvi didžiausias Helsinkio kolegijas į vieną ir dabar pirmauja su 15 tūkstančių studentų. Danijoje jau vyksta ketvirtas per pastarąjį dešimtmetį kolegijų stambinimo etapas. Jie, kaip ir suomiai, sujungė net skirtinguose miestuose esančias aukštąsias mokyklas. Tokie pat procesai vyko Belgijoje, Olandijoje, Portugalijoje ir Vengrijoje.
Tik didelė kolegija, teikianti daug įvairių programų savo studentams, pajėgi konkuruoti su vis stipriau įžengiančiomis į Lietuvos aukštojo mokslo erdvę užsienio aukštosiomis mokyklomis.
Visi minėtieji procesai neaplenkė ir Europos universitetų. Susijungę bent jau tame pačiame mieste mūsų universitetai sustiprintų tiek mokslo, tiek studijų pozicijas. Antraip keistai atrodysime: kolegijų bus mažiau negu universitetų.
Vis dar skausmingas klausimas visų aukštųjų mokyklų administracijoms: o kas sudarys jų tarybas (į kurias įeina ir privataus verslo, ir valdžios atstovai)?
Žiniasklaida, komentuodama aukštojo mokslo reformą, dažnai kalba tik apie universitetus, pamiršdama, kad tai, ką įteisina naujoji reforma, kolegijos jau išbandė. Jau nuo 2000 metų kolegijų vadovus renka kolegijos taryba, kurios du trečdalius sudaro ne kolegijos darbuotojai, o socialinių partnerių atstovai. Per šį dešimtmetį vyko ir tebevyksta kolegijų tinklo optimizavimas, kolegijų institucinio vertinimo procesas. Universitetų koridoriuose apie visa tai ir toliau kalbama tik paslapčiomis...
Visi šie pozityvūs pokyčiai neliko nepastebėti užsienyje. Lietuvos kolegijų patirtis ne kartą buvo pristatyta kaip sektinas pavyzdys NVS šalims, Slovėnijai, Kroatijai. Vilniaus kolegijoje lankėsi Estijos, Armėnijos švietimo ministrai, Ukrainos ir Gruzijos aukštojo mokslo vadybininkų delegacijos. Be to, Lietuvos kolegijų reformą labai gerai įvertino Pasaulio banko ekspertai.
