Šiltnamiai – pastatai, kuriuose auginami augalai – padėjo Nyderlandams tapti antra pagal dydį pasaulyje žemės ūkio produktų eksportuotoja. Pirmąją vietą užima JAV.

Tačiau 7,9 milijardo dolerių vertės pramonė vystėsi tada, kai dujos buvo pigesnės. Kainų krizė greičiausiai paspartins perėjimą prie kitų energijos šaltinių, tačiau dėl jos taip pat gali žlugti daugelis įmonių.

Europoje dujų kainos išaugo maždaug 20 kartų nei buvo prieš metus. Padidėjimą daugiausia lėmė tai, kad Rusija, reaguodama į Vakarų sankcijas dėl invazijos į Ukrainą, apribojo dujų tiekimą.

Pramonės grupė „Glastuinbouw Nederland“ teigia, kad 40 % iš 3000 jos narių turi finansinių problemų. Dėl to Europos parduotuvėse ne sezono metu gali būti mažiau vaisių, daržovių ir gėlių. Tai taip pat gali reikšti, kad gamyba gali būti perkelta į šiltesnes šalis, tokias kaip Ispanija, Marokas ir Kenija. 

Šiltnamio savininkas Pieteris Wijnenas norėtų kreipti dėmesį į daržovių auginimą. Tačiau jo gyvenimo centre dabar dujų ir elektros kainos, o ne daržovės – paprikos ir agurkai.

„Tokį šiltnamį kaip šis žiemą reikia šildyti“, – sakė jis apie savo 32 hektarų plotą pietinėje Nyderlandų Limburgo vietovėje.

P. Wijnenas pridūrė: „Kai kainos kils ir bus daug didesnės, nei esame įpratę, turėsime pakeisti savo planus“.

Be kitų priemonių, P. Wijnenas mažina plotą, kurį šią žiemą šildys „Wijnen Square Crops“. Jis planuoja auginti mažiau, bet didesnių agurkų , taip pat papildomai parduoti savo pagamintą elektrą.

Dar visai neseniai Nyderlandų šiltnamiai sunaudojo apie tris milijardus kubinių metrų dujų per metus arba apie aštuonis procentus viso šalies kiekio. Šis skaičius mažėjo, nes atsirado atsinaujinančių energijos šaltinių pasirinkimas.

Nyderlandų statistikos tarnybos duomenimis, per metus iki birželio mėnesio pramonėje dujų suvartojimas sumažėjo 23 %.

Tačiau augintojų teigimu, šiemet sumažėjęs jų kiekis yra tiek sunkumų, tiek ir pokyčių ženklas.

Michelis van Schie iš „Royal HollandFlora“ sakė: „Daugelis augintojų nusprendžia uždaryti savo verslą, nes nesitiki artimiausiu metu jokių pasikeitimų“.

Parduotuvės maždaug trečdaliu sumažino gėlių užsakymus, tikėdamosis, kad žmonės įpirks mažiau, nes didėja pragyvenimo išlaidos, pridūrė jis.

Olandijos šiltnamių pramonė turi stiprų ryšį su gamtinėmis dujomis dėl Groningeno dujų telkinio, kuris daugelį metų buvo didžiausias Europoje. Gamyba buvo sumažinta 2010-aisiais dėl jo sukeltų žemės drebėjimų.

Kai kuriuose didesniuose šiltnamiuose, pavyzdžiui, „Wijnen's“, yra gamyklos, deginančios dujas, kad sukurtų šilumą ir elektrą – 2,4 gigavato galios sistemos išplitusios visoje šalyje, o tai sudaro apie 14 % visos Olandijos suvartojamo kiekio.

Daugeliui šiltnamių šilumos reikia daugiau nei elektros, o esant didžiausiai paklausai papildomą energiją jie gali parduoti.

Kai kurie šiltnamiai investavo į biomasę, skirtą šilumai, nors mediena tampa vis mažiau prieinama ir brangesnė. Kai kurie turi geoterminį šildymą. Visi naudoja saulės energiją ir augalų auginimui – pirminiam šiltnamio efektui.

„Kiekvienas augintojas yra unikalus, todėl labai sunku daryti išvadas apie šią krizę“, – sakė finansinių paslaugų bendrovės „Rabobank“ atstovė Cindy van Rijswick. C. van Rijswick pridūrė, kad kai kuriems Nyderlandų šiltnamiams gali sektis gerai su pigesnėmis dujų sutartimis.

Sumažėjus Groningeno gamybai, „Wijnen“ investavo 30 milijonų eurų į geoterminį projektą ir biomasės gamyklas. Tačiau šiuo metu naudingos jo dujų gamyklos, gaminančios ir šilumą, ir elektrą.

„Mums nereikia viso elektros kiekio, bet rinkai reikia brangios elektros, todėl mes ją gaminame, parduodame tinklui, o tada šiluma mums kartais būna gana pigi“, – sakė ji.

Vis dėlto „Rabobank“ vadovė C. van Rijswick teigė, kad dabartinė krizė greičiausiai pakeis pramonę,  pereisime prie vietinės gamybos.

„Atrodo, mes vėl grįšime į istoriją, kai Ispanija gamina daržoves žiemą, o Šiaurės Europos šalys – vasarą. Kai kas sako, kad gal taip ir turėtų būti.“

Komentarai ()