Šie metai startuoliams bus pokyčių – koncentruojamasi nebe į beprotišką augimą, nulemtą lengvai prieinamo kapitalo, bet į konservatyvų ir tvarų verslo vystymą, pelningumą, sako asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė.

Pamoką išmokę, tęsia ji, sugebės krizę išnaudoti kaip galimybę, nes potencialo tikrai yra. Iš viso į Lietuvos startuolius 2022 m. investuota apie ​​240 mln. eurų, gimė naujas vienaragis, įvyko brangiausias startuolio pardavimas. Šiandien Lietuvos startuolių ekosistema yra pirma Vidurio ir Rytų Europoje pagal ekosistemos augimą, vertinant bendrą įmonių vertę – per 5 m., Dealroom.co duomenimis, ji padidėjo 16,6 karto ir dabar vertinama 10 mlrd. eurų.

Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia daugiau nei 700 startuolių, juose dirba ne mažiau kaip 16,7 tūkst. specialistų. Per tris pirmus 2022 m. ketvirčius Lietuvos biudžetą startuoliai papildė bent 207 mln. eurų. Tai jau – daugiau nei per visus 2021 metus.

„Dalis rinkos ekspertų praėjusius metus startuolių sektoriuje vadino rekalibravimo. Visi buvo priversti stabtelėti, peržiūrėti kuriamos vertės, augimo ir kitus svarbiausius rodiklius. Kartu išmoko valdyti lūkesčius, išlaikyti šaltą protą net itin sudėtingose situacijose bei matyti platesnį paveikslą, kai atrodo, kad viskas pasaulyje važiuoja žemyn“, – pastebi I. Langaitė.

Vis dėlto sėkmės pavyzdžių Lietuvoje turime – tai startuoliai, sugebėję net ir itin sudėtingu metu pritraukti investicijas, planuojantys plėtrą, stabilų augimą.

1. „Ovoko“ / RRR.lt. Lietuvos startuolis „Ovoko“, vystantis el. prekybą autodalimis, praėjusių metų spalį pritraukė 14 mln. eurų. Justinas Baranovskis, vienas iš „Ovoko“ įkūrėjų ir įmonės vadovas, investiciją žada skirti efektyvesniam produkto vystymui ir komandos augimui. „Įtvirtinome verslą ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, aktyviai veikiame ir kitose Europos rinkose. Tai, kad investiciją pritraukėme itin sudėtingomis dabar rinkos sąlygomis, tik patvirtina didelį vystomos paslaugos potencialą ir jau šiandien vartotojams kuriamą aktualią vertę. Gauta investicija padės šiuo potencialu pasinaudoti jau šiandien“, – sako jis.

2. „PvCase“. Saulės elektrinių projektavimą automatizuojantį įrankį sukūręs Lietuvos startuolis „PVcase“ per kelerius artimiausius metus planuoja išlaikyti dvigubą plėtros tempą. 2018 m. įkurta „PVcase“ 2021 m. pritraukė 20 mln. Eur investiciją, klientų turi daugiau nei 70 pasaulio valstybių ir planuoja jų skaičių didinti toliau bei plėsti komandą ir padalinius kitose šalyse, įskaitant ir JAV, Vakarų Europą.

3. „Litilit“. Ambicijų neslepia ir pirmąją 3,5 mln. eurų Taivano investiciją iš 200 mln. JAV dolerių vertės paketo, orientuoto į Vidurio ir Rytų Europą, pritraukęs inovatyvią femtosekundinių lazerių technologiją vystantis Lietuvos startuolis „Litilit“. Ši investicija yra ne tik Lietuvoje kuriamų inovacijų tarptautinis pripažinimas, bet atveria platesnius horizontus ir kitiems šalies startuoliams.

4. „Walk15“ Platforma, skirta kurti žingsnių iššūkius įmonėms, dar praėjusių metų gruodį pritraukė 400 tūkst. eurų investicijų. Lietuvos startuolis, vienijantis daugiau nei 1 tūkst. tarptautinių įmonių ir 420 tūkst. vartotojų, siūlo įmonėms ir organizacijoms spręsti mažo darbuotojų įsitraukimo į fizinį aktyvumą ir bei tvarumo temą problemas.

5. „Frontu“. Nuotolinių techninių užduočių valdymo startuolis „Frontu“ posakį, kad kapitalo trūkumas lemia kūrybiškumą, patvirtino savo kailiu. 2022 m. pradžioje jie neigiamo atsakymo dėl investicijų sulaukė net iš 122 rizikos kapitalo fondų, dar 72 jų verslininkams nė neatsakė. Vis dėlto „Frontu“ sugebėjo perdėlioti procesus viduje taip, kad pajamas pernai išaugino 50 proc., o klientų skaičių – trečdaliu.

6. „CasZyme“. Lietuvių startuolio siūlomi sprendimai padeda verslams pasirinkti optimalius genų redagavimo technologijos panaudojimo būdus. „Genų žirklės“ jau taikomos tokiose srityse kaip medicina, genetinių bei onkologinių ligų gydymas, žemės ūkis – išvedant augalų rūšis, atsparias ligoms, kenkėjams ir klimato kaitos poveikiui. Ateityje naujų molekulinių įrankių kūrimas ir tobulinimas ne tik atvers naujas galimybes paspartinti įvairius tyrimus, bet ir taps pagrindu mokslo proveržiui.

7. „Watalook“. Išmanų grožio paslaugų administravimo įrankį kuriantis lietuvių startuolis „Watalook“ ankstyvos plėtros investicijos etape gruodį pritraukė 3 mln. eurų. Juos komanda pasiruošusi realizuoti plėtrai ir savo pozicijų stiprinimui Europoje, ypatingą dėmesį skiriant Skandinavijos šalių rinkoms. 2022 m. aplikacijoje atlikta 3 kartus daugiau grožio paslaugų užsakymų nei 2021 m., kurių bendra vertė siekia 11 mln. eurų. Platforma besinaudojančių specialistų skaičius minimu laiku augo 3 kartus.

Komentarai ()