KRUTICHINAS: Priešaky avarijos, gaisrai ir rublio kritimas (Video)  ()

Naftos ir dujų sektoriaus analitiko M. Krutichino interviu.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2023-02-09 KRUTICHINAS: Priešaky avarijos, gaisrai ir rublio kritimas (Video)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

﹤⋯﹥

— Vienas trilijonas ir aštuoni šimtai milijardų rublių – tokia skylė Rusijos biudžete jau šių, 2023 metų, sausio mėnesį. Skirtumas – tik pagalvokite! – 14 kartų didesnis, nei metais anksčiau. Pernai metų sausio biudžetas buvo proficitinis – 125 mlrd. rublių. Dabar deficitas sudaro 60 procentų nuo numatyto [šių metų] deficito. Tuo tarpu pajamos iš naftos ir dujų sumažėjo beveik per pusę – 46%. Tai sankcijos ir kainos lubos rusiškai naftai veikia? Sužinosime tai iš naftos ir dujų rinkos analitiko Michailo Krutichino. Michailai Ivanovičiau, sveiki gyvi.

— Laba diena.

— Tai ar veikia sankcijos?

— Akivaizdu, sankcijos veikia. Tai įrodo oficialūs RF vyriausybės pateikti skaičiai. Man netgi šiek tiek nemalonu, kad pasirodžiau esąs teisus šiuo klausimu, nes dar prieš pradedant veikti pirmam naftos žaliavos embargui, ir jo labiau, antrajam, – rusiškų naftos produktų, – drįsau prognozuoti, kaip tai atsilieps RF biudžetui. Sakiau, kad pajamos gali sumažėti maždaug trečdaliu, na, 30%. O jos ėmė ir smuko 35%. Prognozavau, kad biudžeto pajamos iš Rusijos energijos išteklių sumažės per pusę, o čia – 46%. Tad, viskas veikia.

— Pabandykime išanalizuoti ir prognozuoti, kas laukia. Rusija pajamų iš naftos ir dujų gaus dar mažiau, ar kaip nors pavyks nukreipti žaliavų eksportą kitur, į tas pačias Azijos rinkas?

— Nelygu, kokias rinkas. Regime, kad labai daug žaliavų eina į Indiją. Tai žymima kaip Rusijos naftos eksportas į Azijos šalis. Didžiausias dalis, žinoma, Indija. Mačiau vieno rusų analitiko straipsnį, kuris įrodinėjo, kad indai perka Rusijos naftą už Brent naftos kainą. Jei Rusijos nafta anksčiau visuomet būdavo pigesnė, iki visų kolizijų ir konfliktų, – tiesiog dėl jos kokybės nuolaida būdavo, – tai dabar šio analitiko duomenimis, jos kaina susilygino. Ne taip seniai jis tvirtino, kad indai už rusišką naftą moka vos ne 90$ už barelį. Ar galite įsivaizduoti, kad rinkoje pirkėjai už naftą, kuri iš principo siūloma su maždaug 30% nuolaida, mokės daugiau, o ne mažiau? Na, va štai tokios prognozės. O toliau, manau, bus blogiau ir blogiau.
Dabar tarp tokių proputiniškų analitikų sklando džiaugsmingas pranešimas, kad Rusija įsitaisė kažkokį „šešėlinių tanklaivių“, ar tai 2 tanklaivių, ar tai 110, ar tai 600 tanklaivių, – skaičiai kuo įvairiausi – laivyną. Iš kur tai imama – niekas nežino. Tanklaiviai šie šešėliniai, savo egzistavimą rusiškos naftos transportavimo keliuose stengiasi nuslėpti. Kaip gi tai veikia? Plaukia kažkokie tanklaiviai, neva vyksta kontrabanda. Kyla klausimas, o kokia kontrabanda? Rusija gauna didesnę kainą, nei oficiali? Na, ne – nafta pateikiama su didžiulėmis nuolaidomis. O paskui įrodinėjama, kad, štai, Rusija, turėdama tokį laivyną, pati gauna naftos ir naftos produktų frachto, pervežimo kainą, ji gauna už draudimą, tai yra, visa tai – Rusijos pajamos. Kaip gi tai Rusijos pajamos, jei visas tas šešėlinis laivynas nepriklauso Rusijai? Ten iš tiesų visokie užsimaskavę savininkai, valdininkai, machinatoriai, kontrabandininkai – jie tuos pinigus ir gauna. Tai yra, kai veikia sankcijos, jos ir veikia kaip kalbėjome, mažindamos Rusijos federalinio biudžeto pajamas ir išlaidas karui. Ar kas nors iš to pelnosi? Taip, ir nereikia to demonstruoti kaip grandiozinės Putino režimo pergalės.

— Šiandien redakcijoje svarstėme tokį taikomąjį klausimą – kada Putinui baigsis pinigai. Kolega sakė, kad iki gegužės, nes dabar deficitas 1,76 trln. rublių, tai jei skaičiuosime pagal mėnesius, iki gegužės turi žiojėti tokia juodoji skylė. Kaip manote, jei nacionalinės gerovės fonde dabar 6 trln. rublių, kada pinigai baigsis?

 

 

— Prieš porą mėnesių, jei gerai pamenu NGF buvo 8 trilijonai rublių, o nuo laiko nuspręsta iš pradžių parduoti valiutos atsargas juaniais, jau priimtas sprendimas pardavinėti aukso atsargas. Nesu ekonomistas, nežinau, kada visa tai baigsis, kokiu tempu ims visa tai išparduoti. Vienintelis dalykas, kaip man atrodo, turėtų prasidėti, tai rublio devalvacija. Nes kiek gi galima tęsti? Kiekvienas užsienyje uždirbtas doleris Rusijos biudžetą papildo maždaug 70 rublių. O jei dolerio kainą padidinus, kiekvienas doleris atneš, tarkime, 200 rublių. Taip galima užtaisyti kai kurias biudžeto skyles, atpigusiais rubliais atsiskaityti ir su tuo pačiu kariniu „gynybos“ kompleksu, kuris gamina nuo amunicijos iki šarvuotų automobilių, su kareivukais, baudžiamaisiais organais… Tai galima prognozuoti.

 

— ﹤⋯﹥Grįžkime prie jūsų įprastos temos. Nižnij Novgorode įvyko stambus gaisras naftos perdirbimo gamykloje. NPG ir vamzdynai Rusijoje dega jau ne pirmą kartą. Kaip manote, su kuo tai susiję?

— Manau, visų pirma, tai susiję su pasenusia įranga. Nebuvo leidžiami pinigai modernizacijai, remontui. Dalis prietaisų ir programinės įrangos – importiniai, tačiau jos neatnaujino. Iš principo, manau, tai atspindi bendrą Rusijos ekonomikos materialinės techninės bazės nuosmukį ir naftos-dujų pramonė – ne išimtis.

— Nejaugi toks trumpas terminas funkcionavimo be užsienio palaikymo, be pagalbos, technologijų ir specialistų?

— Manau, tai prasidėjo ne dabar. Tai prasidėjo kur kas anksčiau, dar iki visų embargų, sankcijų. Mažai leido tam pinigų. Jau esu sakę, kad Rusijos valdžia ir tie patys oligarchai elgiasi taip, lyg po jų – nors ir tvanas. Va, dabar pinigų prisiglemš ir gerai. Nekalbu apie privačias, komercines kompanijas, tačiau valstybinėse galioja pinigų pasisavinimo ir pasidalinimo taisyklė. Išpučiami biudžetai, pinigai, vietoje to, kad būtų kur nors investuojami, leidžiami balažin kur. Kalbant apie NPG, kokia buvo didelė Rosneft NPG, tarp kurių ir trys Samaros apskrityje, atnaujinimo, modernizavimo programa. Jos visos apverktinos būklės, modernizavimui skirti biudžetai išleisti nežinia kur arba išvis išvogti. Todėl be modernizavimo, be remonto, be darbinės būsenos palaikymo, avarijos, gaisrai vyks ir toliau.

— Tai yra, tokių dalykų importo pakeisti, iš ko nors pasiskolinti, gauti per trečiąsias šalis niekaip nepavyks ir laukia tik tokios pasekmės?

 

— Pažvelkite, kokios būklės, pavyzdžiui, vamzdynai. Yra palyginti naujų, tačiau gigantiška dalis vamzdynų jau atitarnavo visus savo darbo terminus ir ten gali įvykti kokie nors nuotykiai. Ir dujų, ir naftos kompanijose.

﹤⋯﹥


Ходорковский LIVE




Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(36)
(0)
(36)

Komentarai ()