I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos dantys atšipo, bet vartotojai nepuls naudotis atgauta perkamąja galia ()
Infliacijos procesai Lietuvoje normalizuojasi ir kainų tema atsitraukia į užkulisius, nors dar pernai rudenį metinė infliacija buvo rekordinė nuo Nepriklausomybės pirmojo dešimtmečio hiperinfliacijos laikų ir siekė daugiau nei 24 proc.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiemet metinės infliacijos skaitinė išraiška vis labiau džiugina akį ir artėja prie įprastų normų. Kainoms kas mėnesį kintant nežymiai, vartotojų kainų indeksas, atsispirdamas nuo reikšmingai didėjusios pernykštės palyginamosios bazės, šiemet pašoka vis mažiau.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, spalį metinė vartotojų prekių ir paslaugų kainų infliacija siekė 2,8 proc. Prekės tebuvo tik 0,9 proc. brangesnės nei prieš metus, tuo tarpu paslaugos per metus brango 7,7 proc.
Per mėnesį dėl grįžusių sezoniškumo veiksnių, prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai kilo 0,3 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo drabužių ir avalynės, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių, elektros energijos, mėsos ir jos gaminių kainų padidėjimas. Jau antrą mėnesį iš eilės pigo paslaugos.
Objektyvių aplinkybių, kurios palaikytų prekių kainų kilimą praktiškai neliko. Kitąmet galime tikėtis net pavienių prekių grupių metinės defliacijos epizodų. Stagnacinės nuotaikos, vangi vartojimo paklausa ir lėtėjančios gamybos apsukos išsivysčiusiose šalyse jau kurį laiką skatina žaliavas pigti, išnyko tiekimo trikdžiai ir pridėtinės vertės grandinių disbalansai. Stipriai atpigo pramoniniai metalai, į tvaresnį lygį nusileido maisto kainų indeksai. Naftos kaina, kurią gerokai pašokdino Hamas ir Izraelio karas, taipogi atslūgo nuo spalio 19 d. stebėtų 92 JAV dolerių už barelį iki 80 dolerių už barelį, rinkoms grįžus prie susirūpinimo vangia naftos paklausa.
Tiesa, paslaugų kainoms spaudimą darys su kitų metų biudžetu įsigaliosiantys sprendimai kelti algas viešajame sektoriuje ir didinti mėnesinį minimalų atlyginimą. Iš vienos pusės šie sprendimai net ir sunkesniais laikais neleis darbo užmokesčio augimui išsikvėpti ir padės atkurti infliacijos šoko apkandžiotą gyventojų perkamąją galią. Kita vertus, atlyginimų augimas lieja žibalo į paslaugų infliaciją. Šis spaudimas pastaraisiais metais buvo itin paveikus maitinimo, apgyvendinimo ir aptarnavimo paslaugų sektoriuose. Vis dėlto, kainų lygiams užsirakinus istorinėse aukštumose, vartotojų paklausa silpsta, sprendimai priimami gerokai atsargiau, atsisakoma ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų, tad ir galimybės jiems perkelti sąnaudų padidėjimą siaurėja.
Komentaro autorė yra INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
