Tragiškų įvykių kodas „Rugsėjo 11-oji“ (amerikiečiai jį dar trumpina: 9/11) žinomas visam pasauliui. 2001 m. rugsėjo 11-osios rytą, 8.46 val., Niujorke buvo susprogdintas Pasaulio prekybos centro (PPC) šiaurinis pastatas, o po 20 min. – ir pietinis. Po pusvalandžio dar vienas „Boeing 757“ smigo į Pentagono rūmus Vašingtono priemiestyje, o dar po 26 min. Pensilvanijos valstijoje į žemę krito ketvirtas keleivinis lėktuvas. Per dar negirdėtus teroro aktus žuvo 2752 žmonės – didžioji dalis prie Brolių Dvynių Niujorke.

Devynerius metus vis dar aiškinamasi, kas dėl to kaltas, ar negalima buvo tragedijai užbėgti už akių, skelbiama įvairiausių versijų, kurios dar labiau įaudrina visuomenę. Kai kurie autoriai pradėjo įrodinėti, esą pati JAV valdžia buvo suinteresuota šiais teroro aktais, nes taip jai buvo atrištos rankos pulti Afganistaną, Iraką ir Iraną, kad netgi tuometinis Amerikos prezidentas George‘as W. Bushas dėl savo ryšių su įtakingais naftos šeichais, o kartu – su „Al Qaeda“, galėjo inspiruoti šią tragediją. Apie tai buvo sukurtas ir dokumentinis filmas „Tikroji Rugsėjo 11-osios tragedija“ („Loose Change 9/11“).

Žuvusiųjų – nebeprikelsi, Amerikos ir viso pasaulio žmonėms tragedija ilgam išliks kaip viena didžiausių netekčių XX šimtmetyje. Tačiau apie JAV valdžios kaltę pasaulio žiniasklaida visai neseniai prakalbo kita prasme. Štai Londono „The Guardian“ pernai lapkritį rašė, kad vis daugiau Niujorko gelbėjimo tarnybų darbuotojų, kurie tą dieną dirbo sugriautuose pastatuose (iš viso tokių suskaičiuojama apie 70 tūkst.), diagnozuojama apsinuodijimai pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir vėžiniai susirgimai. Vien per tris praėjusio rudens mėnesius nuo vėžio mirė penki ugniagesiai ir policininkai. Laikraštis rašo, kad 1,8 mln. tonų nuolaužų krūvoje Niujorke buvo daug nuodingųjų medžiagų, pavyzdžiui, 90 tūkst. litrų aviacinių degalų, pasipylusių iš dviejų sprogusių lėktuvų, apie 1000 tonų asbesto, kuris anais laikais buvo naudojamas PPC bokštų statyboje, švino miltelių iš tūkstančių kompiuterių, gyvsidabrio, kitų kancerogeninių produktų, išsiskyrusių degant plastikui, kitoms cheminėms medžiagoms.

Visai neseniai kitas Londono laikraštis „The Daily Mail“ pridūrė, kad žuvusių ir mirštančiųjų skaičius sparčiai artėja prie 3000. Paskelbtame ekspertų pranešime tvirtinama, jog pavojus tebegresia dešimties tūkstančių žmonių, dalyvavusių gelbėjimo darbuose, sveikatai ir gyvybei. Mat dulkėse, kurios ilgai tvyrojo sugriuvus pastatams, buvo pavojingų cheminių toksinų, jais kvėpavo netgi į savo biurus grįžę darbuotojai, – asbesto, švino, dioksino, polivinilchlorido, net gyvsidabrio iš 500 tūkst. sudaužytų liuminescencinių šviestuvų. Gydytojai tvirtina, kad daug gelbėtojų dabar serga vėžiu, o 70 proc. jų vargina kvėpavimo takų ligos.

Tragedijos valandomis ir dar ilgai po jų žmonės dirbo be apsauginių drabužių, o praėjus savaitei darbuotojams buvo leista grįžti į savo biurus ir rinktis asmeninius daiktus. Niujorko sveikatos apsaugos departamentas jau užregistravo 817 mirties atvejų tarp tų žmonių, kurie likvidavo teroro aktų pasekmes. Dar 20 tūkst. yra gydytojų įskaitoje. Taigi, Rugsėjo 11-ąją „The Daily Mail“ lygina su 1986 m. Rytų Europą ištikusia Černobylio tragedija.

Net jeigu JAV valdžios ir nekaltinsime aplaidumu ir nepasiruošimu tokiems ekstremaliems atvejams, pasenusi Brolių Dvynių apdaila ir įranga (du 110 aukštų dangoraižiai buvo statomi 1966–1973 m.) niekada nebuvo kapitališkai atnaujinama ir nerūpėjo nei PPC, nei Niujorko vadovams. Net ir šiandien daugelis nukentėjusiųjų nėra gavę kompensacijų, o teismai atmeta jų ar jų artimųjų ieškinius. JAV Kongresas šių metų liepą ir vėl nepritarė Baracko Obamos administracijos pateiktam Įstatymui dėl kompensacijų teroro akto aukoms ir nukentėjusiesiems. Štai tokia padėtis, kaip rašo „The Daily Mail“, ir verčia abejoti Amerikos demokratine sistema ir humanistiniu visuomenės nusiteikimu.

Prieš metus Petras Ivanauskas mokslo įdomybių svetainėje „Tikrasis pasaulis“ analizavo, kodėl teroristai šiuos išpuolius surengė prieš klestinčią, bet dvasiniu požiūriu silpną Amerikos sistemą.

Visais laikais teroristų taikiniu būdavo priešiškos valstybės vadovai. Teroristai žudė carus, ministrus, karo vadus ir tik jų nepasiekdami pasitenkindavo eiliniais piliečiais. Bet tie, kurie organizavo Rugsėjo 11-osios akciją, turėjo galimybę tuos pačius lėktuvus nukreipti ne į PPC bokštus, o į Baltuosius rūmus ar JAV Kongresą. Tai būtų buvę logiška, nes būtų buvę sunaikinti žmonės, priimantys sprendimus. Be to, visiems žinoma, kad amerikiečiams Baltieji rūmai ar Kongresas yra šalies simbolis. Tad jų sugriovimas būtų turėjęs daug didesnį rezonansą nei smūgis į dangoraižius. Tai kodėl kamikadzės pasirinko ne šiuos pastatus?

Tikriausiai dėl to, mano autorius, kad teroristinių aktų organizatorių tikslas buvo išgąsdinti ne vyriausybę, o eilinius JAV gyventojus, kurie paskui galėjo pareikalauti iš vyriausybės, kad ji imtų persekioti teroristus visame pasaulyje. Taip ir atsitiko: Rugsėjo 11-oji atrišo rankas JAV vyriausybei, ir ji be didelių įtikinėjimų galėjo įvesti JAV armiją į Iraką, Afganistaną, kad atkeršytų už savo piliečius ir žudytų teroristus.

Be to, teigia portalas, įbauginti amerikiečiai patys atsisakė daugelio demokratijos iškovojimų. Pasiteisinant kova su terorizmu, oro uostuose imta kratyti visus keleivius, pristatyta visus stebinčių videokamerų ir panašiai. Taigi, kas išėjo: teroristai susprogdina kelis lėktuvus, pražudo tūkstančius žmonių ir nieko nelaimi? Ogi laimi tie, kuriems naudinga apriboti piliečių teises ir pradėti karą Artimuosiuose Rytuose bei Azijoje. Po to net Rusija neprieštaravo, kad JAV įvestų kariuomenę į Afganistaną, o paskui kaip antiteroristinių veiksmų partnerė sutiko padėti šioje operacijoje.

Dar didesnę naudą iš teroristinių aktų gavo JAV karinis pramoninis kompleksas.

Taigi, ko gero, galima sutikti su versija, kad Rugsėjo 11-osios įvykiai yra savų darbas. Minėtame dokumentiniame filme „Tikroji Rugsėjo 11-osios istorija“ įrodyta, kad JAV savų naikinimas nėra jokia naujovė. Parodyti dabar jau įslaptinti dokumentai, kad Amerika, planuodama karą su Kuba, buvo numačiusi šaudyti savus žmones, numušti kelis savo keleivinius lėktuvus, o kaltę suversti Kubos komunistams. Šio Pentagono plano nepatvirtino tuometinis prezidentas Johnas Kennedy‘s, ir jis pats netrukus buvo nušautas.

P. Ivanausko teigimu, ši kraupi sąmokslo teorija negali būti pamiršta. Bet mes labiau tikėkime tuo, ką daro JAV valdžia. Ar ji daro viską? Toli gražu ne, tvirtina apžvalgininkai ir kaip argumentą pateikia daug faktų apie nukentėjusių nuo Rugsėjo 11-osios išpuolių gyvenimą.

Pabaigai – keletas įdomių faktų ir lemtingų sutapimų, kuriuos pastebėjo meno, politikos įdomybių internetinis žurnalas „Noolmusic“.

• Teroristų atakos pražudė beveik 3000 žmonių. Griūnant pastatams, žuvo apie 200 Niujorko gaisrininkų, beveik 80 policininkų, gelbėjusių žmones. Per išpuolius žuvo ir 19 teroristų.
• Pasaulio prekybos centro griuvėsiuose žuvo ir Lietuvos pilietė Jelena Melničenko, taip pat viename lėktuve skridęs lietuvių kilmės amerikietis D. Vencius. Dar trys lietuviai, dirbę Pasaulio prekybos centre, išsigelbėjo.
• Po to, kai į dangoraižius rėžėsi pirmieji du lėktuvai, pirmą kartą per JAV istoriją visuose šios šalies oro uostuose buvo atšaukti skrydžiai. Visi tarptautiniai skrydžiai buvo nukreipti į Kanadą.
• Sugriautuose dangoraižiuose paprastą darbo dieną dirbdavo apie 50 000 darbuotojų, dar 200 000 ten ateidavo kaip lankytojai.
• 1993 m. vasario 26 dieną po šiauriniu dangoraižiu buvo pastatytas sunkvežimis su 680 kg sprogmenų. Jiems sprogus, žuvo 6 žmones. Islamo ekstremistai, prisidėję prie sprogdinimų, buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Už Rugsėjo 11-osios sprogdinimus taip pat iki gyvos galvos nuteistas marokiečių kilmės Prancūzijos pilietis Zacarias Moussaoui.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Geopolitika

Autoriai: Česlovas Iškauskas

Komentarai (192)