Palyginti su 2022 m., praėjusiais metais bankrotų skaičius Lietuvoje sumažėjo, tačiau tendencijos nesikeičia ir daugiausia bankrotų patiriantys sektoriai vis dar lieka tie patys. Šiais metais, prognozuojama, bankrotų skaičius nemažės, o dėl naujų tvarumo reikalavimų ir neramumų pasaulyje didžiausia rizika kils stipriai su eksporto rinkomis susijusioms prekybos įmonėms, teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė Žydrūnė Stuglytė.

Vertinant turimus 11 mėnesių Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) duomenis, iki 2023 m. lapkričio 27 d. buvo pradėti 923 bankroto procesai, o dar nepatvirtintais duomenimis, iki gruodžio 25 d. – 1018. Lyginant 2022 ir 2023 m. I pusmetį, 2023 m. bankrotų skaičius sumažėjo 19,5 proc. Dažniausiai nemokumo procesai buvo inicijuoti įmonės vadovų arba Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI).

„2023 m. I pusmetį tyčinių bankroto procesų dalis bendrame bankrutuojančių įmonių skaičiuje sudarė 4,9 proc. – tiek pat, kiek 2022 m. O remdamiesi teisine informacija matome, kad daugiausia bankrutavo uždarųjų akcinių bendrovių – 729 bendrovės“, – rezultatus komentuoja advokatė.

AVNT skelbia, kad 2023 m. I pusmetį daugiausia bankroto procesų buvo pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje – 23 proc., statybų – 20,8 proc., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos – 9,8 proc., apdirbamosios gamybos  – 9,4 proc. „Nors labiausiai paveikti sektoriai nesikeičia jau eilę metų, vis dėlto kai kuriuose stebime ženklų bankrotų sumažėjimą, palyginti su 2022 m. Stipriai sumažėjo pradėtų nemokumo procesų apgyvendinimo ir paslaugų veiklos sektoriuje, o tai akivaizdžiai lėmė pandemijos metu įvestų ribojimų pabaiga“, – teigia Ž. Stuglytė.

Lyginant 2022 ir 2023 m. III ketv., 2022 m. apgyvendinimo bei paslaugų sektoriuje bankrutavo 27 įmonės, 2023 m. – 13, tačiau didėjo apdirbamosios gamybos paslaugas teikiančių įmonių bankrotų skaičius  – 2023 m. bankrutavo 28, o 2022 m. 21 įmonė. Eilę metų daugiausia nemokumo procesų patiriantis didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius praėjusiais metais taip pat patyrė beveik 4 proc. daugiau bankrotų nei 2022-aisiais.

Pagrindinės bankroto priežastys – įsiskolinimai 

Kaip teigia Ž. Stuglytė, bankrotą nulemiančios priežastys gali būti įvairios, tačiau, remiantis AVNT iki 2018 m. rugsėjo 30 d. atlikta analize, daugiausia, apie 30 proc., visų įmonių bankrutuoja dėl sukauptų per didelių įsiskolinimų ir per didelės rizikos prisiėmimo, o 22,3 proc. – dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir dėl kreditavimo problemų, 10 proc. – dėl rinkos ar partnerių praradimo, apie 7 proc. – dėl netinkamo ir neatsakingo įmonės valdymo. Visos kitos priežastys pasiskirsto labai įvairiai ir sudaro po nedidelę 0,1–2,5 proc. dalį. Paminėtina, kad AVNT analizės metu 13 proc. nagrinėtų įmonių bankroto priežasties nustatyti nepavyko.

„Labai tikėtina, kad bankroto priežastys per pastaruosius metus nepasikeitė, išskyrus tai, kad patyrėme pandemiją, kurios metu taikyti ribojimai ir valstybių bandymai gelbėti verslus, tikėtina, šiek tiek iškreipė rinką, atitolino nemokumo procesų pradžią įmonėms, kurios jau iki pandemijos balansavo ant išgyvenimo ribos“, – komentuoja Ž. Stuglytė.

Anot jos, dėl pandemijos faktoriaus yra sudėtinga nustatyti ir sezoniškumo įtaką bankroto procesams. Pavyzdžiui, 2020 m. didžioji dalis bankrotų įvyko I ketv., 2021 – IV ketv., o 2022 m. – vėl I ketv. „Vargu, ar galima teigti, kad metų pradžia ar metų pabaiga turi įtakos bankrotams, nes, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, bankrotai nepriklauso nuo metų laikų. Pavyzdžiui, 2018 ir 2019 m. daugiausia bankrotų buvo II ketv.“, – komentuoja „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė.

Tiesa, analizuojant duomenis nuo 2006 m., tik vienus metus, t.y. 2015 m., daugiausia bankrotų buvo III ketv. Pagal 2023 m. I pusmečio duomenis, II ketv. bankrotų skaičiumi pralenkė pirmąjį.

„Nors nagrinėjant visų metų statistiką III ketv. ir buvo mažiausia bankrotų, tačiau reikėtų pabrėžti, kad skaičiai nuo kitų ketvirčių skiriasi nedaug. Taigi, teigti, kad tam tikras sezonas ar ketvirtis yra nepalankus, būtų netikslinga, bankroto rizika išlieka visus metus ir priklauso, pirmiausia, nuo pasaulinės ekonomikos bei politikos tendencijų, finansų įstaigų kreditavimo politikos, pasiūlos, paklausos ir žmonių perkamosios galios bei, galiausiai, nuo kiekvienos įmonės sugebėjimo susitvarkyti su iškilusiais iššūkiais“, – teigia Ž. Stuglytė.

Bendra tendencija rodo, kad bankrotai nepasireiškia vienu metu visuose sektoriuose, todėl, kaip teigia advokatė, kokie bus 2024 m., labai lems bendra pasaulinė politika, ekonominė situacija pasaulyje, Europos Sąjungos  ir Europos Centrinio Banko  politika palūkanų klausimais bei besivystantys konfliktai Artimuosiuose rytuose, Ukrainos ir Rusijos karo tendencijos.

Komentarai ()