Lietuva tyliai gęsta – mus naikina jėga, kurios nepajėgiame tiksliai įvardinti, perspėja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Vytautas Radžvilas. Jis negailestingai kritikuoja vykdomą aukštojo mokslo reformą – esą tai tėra milžiniško masto socialinės inžinerijos eksperimentas, kurio tikslas – uždirbti pelno.

„Manau, kad kiekvienas, turintis bent krislelį sąžinės ir norintis mąstyti žmogus supranta, kad Lietuva tyliai gęsta. Nereikia apsigaudinėti – emigracijos mastai, visi kiti tamsūs rodikliai, pagal kuriuos pirmaujame Europoje, vis dėlto yra liūdnos baigties pranašai“, - antradienį Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje diskusijoje „Ką padaryti, kad studentai neemigruotų iš Lietuvos?“, kalbėjo V. Radžvilas.

Jis teigė manantis, kad Lietuvos žmonės emigruoja, žudosi, prasigeria ne tik todėl, kad Lietuvoje yra blogai gyventi. V. Radžvilas spėjo, kad žmonės jaučia mus naikinančią kažkokią jėgą. Bet mums esą trūksta sugebėjimų – nepajėgiame šios jėgos tiksliai įvardinti. V. Radžvilo teigimu, jei žmogus negali pažinti pavojaus šaltinio, yra paralyžiuojamas.

Jo nuomone, šiandien einame keliu, kai viskas išvalstybinama ir suprivatinama, naikinama, kas bendruomeniška, visuomeniška. „Po 20 metų esame įtraukti į permanentinės rinkos revoliucijos verpetą. Tai, kas šiandien Lietuvoje naiviai ir paviršutiniškai vadinama aukštojo mokslo reforma, iš tikrųjų buvo milžiniško masto socialinės inžinerijos eksperimentas, kurį dėl jums visiems žinomų priežasčių pavyko įvykdyti net nesulaukus rimto pasipriešinimo“, - kalbėjo V. Radžvilas.

Filosofo nuomone, toks eksperimentas galimas tik labiausiai atsilikusiose trečiojo pasaulio šalyse.

Reformos tikslas - uždirbti pelno

V. Radžvilas tikino, kad prieš 60 metų okupuojant Lietuvą turėjome modernią, europietiškus standartus atitinkančią aukštojo mokslo sistemą. Pasak jo, šiandien kiekvienas šį tą apie Lietuvos aukštąjį mokslą nutuokiantis ekspertas žino pamatinę tiesą – aukštasis mokslas smarkiai nukentėjo per 20 nepriklausomybės metų.

V. Radžvilo manymu, pagrindinė nesėkmių priežastis ta, kad neatsakingai universitetinėmis etiketėmis apklijuota gausybė studijų programų, kurios tikrai nebuvo universitetinės. „Tačiau mūsų aukštasis mokslas nebuvo atsilikęs. Jeigu būtų vykdoma protinga, apgalvota, tautos, jaunimo interesams atstovaujanti aukštojo mokslo reforma, mes šiandien galėjome turėti keletą neabejotinai vakarietiško lygio aukštųjų mokyklų“, - kalbėjo V. Radžvilas.

Pasak jo, gal neturėtume Oksfordo ir Kembridžo, Tačiau Vytauto Didžiojo universitetas tarpukariu gėdos Lietuvai nedarė. „Tačiau rinkos revoliucijos tokių dalykų nepripažįsta. Todėl tikrasis reformos tikslas buvo ne pagerinti kažkokią aukštojo mokslo kokybę, o, kalbant labai tiksliai, jos esmė buvo tokia: surinkinti aukštojo mokslo sektorių, transformuoti jį iš esmės“, - aiškino profesorius.

V. Radžvilo nuomone, vienintelis reformos tikslas buvo kažkam uždirbti pelno. Tad, sako jis, svarbiausias uždavinys buvo pasiekti, kad Lietuvos universitetuose liktų ir mokytųsi kuo daugiau jaunų žmonių. Pageidautina – kuo daugiau mokančių už mokslą. Filosofo teigimu, atsijoti studijų programų, kurios akivaizdžiai nekokybiškos, niekam nerūpėjo.

Vykdomoje reformoje V. Radžvilas įžvelgė analogijas su įvykiais prieš 60 metų. Jis kėlė klausimus, kokie ekspertai reformai pritarė, kokiais laiko ir praktikos patikrintais Vakarų studijų finansavimo pavyzdžiais reforma buvo grindžiama.

Mato intelektualinę akademinės bendruomenės degradaciją

V. Radžvilas pastebėjo, kad šalyje kyla pasipiktinimas dėl paplitusio nusirašinėjimo, baigiamųjų darbų pirkimo. „Visad tokiais dalykais bjauriuosi, bet reikia suprasti, kad taip besielgiantys žmonės tam tikra prasme yra teisūs. Nes pati filosofija, kad nusipirkti aukštojo mokslo paslaugą galima turint pakankamai pinigų, savaime suponuoja teisę ją įsigyti bet kuriomis priemonėmis“, - sakė jis.

V. Radžvilas priminė Rektorių konferencijos pareiškimą, kuriuo atmestas siūlymas įvesti minimalų priėmimo balą stojant į universitetus. „Buvo pasakyta tiesa, kurios greičiausiai pasaulyje dar niekas nebuvo išdrįsęs ištarti: abitūros egzaminai nerodo pasirengimo lygio“, - teigė V. Radžvilas.

Moraliniu reformos padariniu filosofas vadino visuomenės ir akademinės bendruomenės intelektualinę degradaciją, kuri, jo nuomone, lydima aukštojo mokslo kokybės smukimo. Profesoriaus teigimu, nuo dėstytojo studijų kokybė priklauso tik pusiau – reikalingi studentai, kurie geba ir nori studijuoti.

Pasak V. Radžvilo, visada bus žmonių, kurie stos į elitinius pasaulio universitetus – tokius žmones galima tik sveikinti. „Tačiau visai kas kita – priverstinė masinė emigracija į universitetus, kurie paprasčiausiai yra antrarūšiai“, - sakė jis.

Prieš porą mėnesių skrisdamas iš Londono profesorius susipažino su politologiją viename Anglijos universitete studijuojančiu jaunuoliu. „Aš sau tyliai pagalvojau - gabus jaunas žmogus, nesuvokiantis, kad iš tikrųjų mokosi politologijos technikume. Tokių potencialiai gabių žmonių, kurie turėtų būti universiteto atrama, mes prarandame neįsivaizduojamai daug“, - kalbėjo TSPMI dėstytojas.

V.Radžvilas tikino, kad pagal išvažiuojančių studentų skaičių Lietuva rungtyniauja su Kinija, tačiau šis dalykas esą sąmoningai slepiamas.

Profesoriaus teigimu, visose Vakarų šalyse aukštasis mokslas subsidijuojamas valstybės, kad galėtų konkuruoti su kitų šalių aukštojo mokslo sistemomis. Jų tikslas – patraukti gabų kitų šalių jaunimą pas save.

„O mūsų aukštasis mokslas paleistas neva konkuruoti be subsidijų, be nieko. Tai tas pats, kaip su kuoka prieš kulkosvaidį ar prieš tanką“, - vaizdingai kalbėjo V. Radžvilas.

Pasak jo, faktas, kad iš Lietuvos masiškai bėga studentai - tarsi įspėjimas nuo šio košmaro laikytis studijuoti į Lietuvą kviečiamiems užsieniečiams. Todėl, sako V. Radžvilas, demagogiška šnekėti, kad pritrauksime kitų šalių studentus.

„Jeigu mes į Vakarus siunčiame žinią, kad iš Lietuvos bėga visi ir čia nelabai perspektyvu ko nors ieškoti, kas tada užims mūsų aukštųjų mokyklų auditorijas? Atsakau – tie patys trečiojo pasaulio šalių piliečiai“, - sakė V. Radžvilas.

Profesoriaus nuomone, jeigu neįveiksime šio ideologinio slogučio, mūsų lauks liūdnas galas.

Komentarai (36)