2011 m. kovo 11 diena dabar bus vadinama daugiaamžės Japonijos istorijos „juoduoju penktadieniu“. Šią dieną Tekančios Saulės šalyje įvyko didžiausias per pastaruosius 140 metų žemės drebėjimas, požeminių smūgių jėga siekė 7,9 balo (pačių japonų duomenimis), o JAV geologinė tarnyba pranešė apie 8,9 balo žemės drebėjimą. Ištisa stiprių požeminių smūgių serija su nedideliais laiko tarpais sudrebino daugelį provincijų, esančių Honšiū saloje – didžiausiame Japonijos archipelage. Vėliau katastrofos mastas išsiplėtė dėl po žemės drebėjimo prasidėjusio cunamio, kurio viską pakeliui griaunančių milžiniškų bangų aukštis siekė 10 metrų.

Ką reiškia žemės drebėjimas, kurio stiprumas – 9 balai pagal 12 balų skalę MSK-64?

Pagal pasaulyje priimtą MSK-64 12 balų skalę, 9 balų lygis yra katastrofiškas: tokį žemės drebėjimą lydi masinės griūtys ir žmonių žūtis.

Kaip paaiškino Masterforex-V Akademijos Japonijos treiderių ir investuotojų bendruomenės ekspertai, bet koks žemės drebėjimas, pradedant nuo 6 balų, suduoda griaunančius smūgius valstybės ekonomikai. Taigi, pagal tarptautinę skalę MSK-64:

• 6 balai – labai stiprus ir visiems juntamas žemės drebėjimas: plyšiai sienose, atskiros griūtys;

• 7 balai – labai stiprus žemės drebėjimas, pažeidimai ir plyšiai mūrinių be akmeninių namų sienose, masinės apleistų pastatų griūtys;

• 8 balai – visa griaunantis žemės drebėjimas – labai rimti pastatų pažeidimai, plyšiai staigiuose šlaituose ir drėgname dirvožemyje, paminklų judėjimas arba griuvimas;

• 9 balai – niokojantis žemės drebėjimas – stiprūs visų mūrinių, akmeninių ir rastinių pastatų pažeidimai;

• 10 balų – pražūtingas žemės drebėjimas su plyšiais žemėje iki metro pločio, nuogriuvomis ir nuošliaužomis, geležinkelių išlenkimais.

• 11 balų – katastrofa – visi pastatai sugriaunami, stiprus geležinkelių sugadinimas.

• 12 balų – stipri katastrofa su milžiniško mąsto dirvožemio pokyčiais, upių srovių nukrypimu. Nei vienas statinys neišlaikys tokio žemės drebėjimo.

Paskutinis stipresnis žemės drebėjimas Japonijoje per pastarąjį dešimtmetį įvyko 2007 metų liepą. 6.6 balų stiprumas, griūtys ir didelis gaisras didžiausioje pasaulyje Kašivazaki-Kariva atominėje elektrinėje. Dabar Japonijoje – nauja, iki šiol neregėta katastrofa.

Kokie Japonijos ūkio objektai nukentėjo?

Kaip praneša profi-forex.lt, šalies investuotojai yra šoko būsenos dėl liūdnų pasekmių Japonijos ekonomikai, kurias sukėlė gamtinė neganda. Masterforex-V Akademijos Japonijos treiderių ir investuotojų bendruomenės turimais duomenimis, nuostolis visuose be išimties ekonomikos sektoriuose – labai reikšmingas. Ypač daug kliuvo rytiniams Honšiu salos rajonams ir Tokijo miestui. Japonijos sostinė, kaip vienas iš didžiausių pasaulio megapolių, dėl savo urbanizacijos ir nepaprastai didelio gyventojų tankumo atsidūrė bejėgiškoje situacijoje. Pačiai preliminariausiais duomenimis:

• Tokijuje ir jo priemiestyje degė mažiausiai 14 stambių pramoninių objektų, tarp jų naftos saugykla ir naftos perdirbimo gamykla, priklausanti „Cosmo Oil Company".

• Iškart po žemės drebėjimo įvyko didelis sprogimas naftos chemijos gamykloje Sendajaus mieste.

• Visos įmonės, esančios Japonijos šiaurės rytų pakrantėje, buvo priverstos nutraukti darbą. Tarp jų 4 stambios gamyklos, priklausančios automobilių koncernui „Nissan“ (dviejose įmonėse Fukušimos ir Točigio prefektūrose kilo stambūs gaisrai). Kitas stambus automobilių gigantas – „Toyota“ – taip pat buvo priverstas uždaryti keturias savo įmones pavojingoje zonoje. Koncernas „Sony“ sustabdė šešių savo gamyklų darbą.

• Viena stambiausių naftos perdirbimo kompanijų JX Nippon Oil & Energy Corp. sustabdė veiklą trejose savo gamyklose.

• Stambus gaisras kilo plieno liejimo gamykloje Čibos prefektūroje. Gamykla priklauso vienam iš pagrindinių plieno gamintojų šalyje – kompanijai JFE Holdings Inc.

• Tokijuje pristabdytas tarptautinių oro uostų „Narita“ ir „Haneda“ darbas.

• Sostinėje nedirba metro, visuomeninio transporto judėjimas praktiškai paralyžiuotas, nedirba priemiesčio elektriniai traukiniai.

• Sostinėje rimtai sugadintas miesto televizijos bokštas, mobilaus ryšio nėra, vietomis nėra telefoninio ryšio, ne visur veikia internetas.

• Šalies rytų pakrantėje uždaryti visi uostai.

• Gaisrai bei sprogimai kilo ir elektrinėse, tarp jų ir atominėje elektrinėje Fukušimos prefektūroje.

• Finansų ministerija kol kas nesugeba įvertinti ekonominių nuostolių.

Kas prognozuojama Japonijos ekonomikai artimiausioje ateityje?

Vienas iš garsiausių pasaulio ekonomistų Nouriel Roubini yra nusiteikęs gana skeptiškai. Jis mano, kad liūdni praėjusio penktadienio įvykiai gali sumažinti gamybą Japonijoje, o tai neišvengiamai sumažins ir investuotojų pasitikėjimą šia šalimi. N. Roubini nuomone, artimiausioje ateityje Tekančios Saulės šalies laukia žymus ekonominio aktyvumo nusilpimas:

• Bendrus negatyvius lūkesčius dar labiau gilina ir stambus biudžeto deficitas, sudarantis 10% BVP. Be to, dar ir žymi išorės skola, šių metų pavasarį vertinama 943 trilijonais jenų (apie 11.5 trilijonų JAV dolerių). Dar prieš žemės drebėjimą valstybinės skolos augimo perspektyvos neguodė: 2012 metais pagal daugybę prognozių skola turėjo pasiekti 997,71 trilijono jenų (apie 12.167 trilijonų dolerių). Savaime suprantama, kad dabar perspektyvos staigiai pablogėjo.

• Fondų rinka pirma sureagavo į liūdnas Japonijos salų naujienas. Pagrindinis fondų biržos indeksas Nikkei penktadienį jau nusmuko 1.7 %, nusileisdamas iki 10254,43 punktų. Tokia būklė buvo vakare, nors dienos eigoje buvo momentų, kai indeksas krisdavo net 5%.

• Tarptautinė reitingų agentūra Moody‘s penktadienį išplatino pareiškimą apie tai, kad griaunančios stichijos pasekmės „greičiausiai neturės žymios įtakos“ suvereniniam Japonijos skolinimosi reitingui. Tiesa, šis reitingas šių metų vasario 22 dieną ir taip jau buvo sumažintas nuo „stabilaus“ iki „negatyvaus“. Tai įvyko gerokai prieš žemės drebėjimą, ir buvo susieta su valstybės biudžeto deficitu.

Japoniškos jenos kursas, gavus žinią apie žemės drebėjimo mastą, atpigo 15-os valiutų atžvilgiu iš 16 porų, informuoja profi-forex.lt. Iš pradžių jena atpigo dolerio atžvilgiu 0.3%, bet po to jai pavyko atgauti savo pozicijas.

Kaip pažymi Masterforex-V Akademijos Biržos nuotaikų analizės fakulteto analitikai, Japonijos valiuta neilgai mąstė, į kurią pusę jai reikia judėti po galingo žemės drebėjimo. Turėdami omenyje galimą ekonominį efektą, kuris seks po kapitalo antplūdžio griūčių atstatymui, investuotojai ėmė supirkinėti jeną. Jenos sustiprėjimas susijęs su lėšų repatriacijos pasekmių likvidavimui lūkesčiais. Investuotojai mano, kad didelė žala, padaryta infrastruktūrai, pareikalaus reikšmingų piniginių įliejimų.

Rinkos dalyvių vertinimais, ekonomikos atstatymas po žemės drebėjimo trumpalaikėje perspektyvoje Japonijai gali atsieiti vienu procentu nuo BVP. Specialistai prisimena sąlyginai neseną pavyzdį – griaunantį žemės drebėjimą, įvykusį 1995 metas Kobėje, esančioje Honšiū saloje. Tada nuostoliai sudarė apie 100 mlrd. JAV dolerių. Atsižvelgiant į tuos veiksmus, kurių Japonijos valdžia ėmėsi prieš šešiolika metų, galima pabandyti prognozuoti jos dabartinį elgesį.

• Šalies valdžia bus priversta imti stambią išorinę paskolą.

• Bus sukurtas ekstrinis fondas kovai su stichijos pasekmėmis.

• Valdžia greičiausiai pradės pardavinėti valstybines obligacijas.

• Japonijos nacionalinis bankas įlies į ekonomiką reikšmingą grynųjų pinigų kiekį.

• Japonijos Bankas būtinai išplės operacijas rinkoje, siekiant auginti likvidumą.

1995 metų žemės drebėjimas Kobėje iki šiol buvo laikomas vienu iš „brangiausiai“ kainavusių gaivališkų nelaimių žmonijos istorijoje. Tačiau jo mąstai išblėso 2011 metų kovo tragedijos fone.

Japonija dar nepradėjo skaičiuoti nuostolių ir netekčių, kilusių dėl didžiausio per pastaruosius pusantro šimto metų žemės drebėjimo. Valdžia paskelbė apie tikėtinus pakartotinius galingus požeminius smūgius, kurie gali dar labiau pabloginti situaciją – ne tik socialinę, bet ir ekonominę bei politinę. Dar nespėjo išsisklaidyti dulkės nuo sugriuvusių gyvenamųjų namų ir pramoninių gigantų, o ekonomistai jau prabilo, kad gamtinė stichija šalį vėl įtrauks į recesijos bedugnę.

Galingas Tekančios Saulės šalies ekonominis kilimas pastaraisiais dešimtmečiais kėlė iliuziją, kad japonams viskas yra įmanoma, o šiame regione įprasti žemės drebėjimai tik stimuliuoja statybinį bumą. Pigūs finansai, darbšti darbo jėga, vietinių vadybininkų genialumas, atrodė, nugalės bet kokias gamtos ir pasaulinės konjunktūros išdaigas.

Masterforex-V Forex ir biržos prekybos Akademijos ekspertai iškėlė klausimą: ar turi Japonija šansų „išlikti virš vandens“ ir nepaskęsti naujos krizės gelmėse?

Ar gi prieš žemės drebėjimą viskas buvo gerai?

Profi-forex.lt pranešama, jog lygiai prieš mėnesį Japonijos Bankas paskelbė specialų pareiškimą, kuriame pažymėjo, kad šalis išeina iš krizės ir greitina ekonominio vystymosi tempus. Ir pramonė, ir eksportas demonstravo, pasak pagrindinės finansinės tarnybos, pozityvias permainas. Šalis buvo grįžimo į „laipsniško atsistatymo“ kelią stadijoje.

Ar viskas buvo taip gerai? Kai kurie faktai byloja, kad paveikslas nebuvo toks gražus:

• realus Japonijos BVP lygis 2010 metų IV ketvirtyje pasirodo buvo 0,3% procentais mažesnis, nei paskelbta. Be to, pirmąkart per pastaruosius penkis ketvirčius BVP ne išaugo, o sumažėjo;

• įmonių prekių kainų indeksas šių metų vasarį augo 0,2%, t.y. du kartus mažiau, negu prognozuota (0,4%);

• Japonijos valstybinė skola metų pradžioje sudarė 200% BVP. Tik amerikiečiai gali „pasigirti“ tokiomis didelėmis skolomis;

• Metų pradžioje Kinijos ekonomika išstūmė Japonijos ekonomiką iš antros vietos tarp stambiausių pasaulio ekonomikų;

• po užsienio reikalų ministro Maeharos atsistatydinimo šalyje brendo nauja politinė krizė. Naoto Kano kėdė akivaizdžiai susvyravo.

Kur paimti lėšų?

• bazinė Japonijos Banko palūkanų norma buvo 0 – 0,1%. Reiškia, šalies Centrinis bankas negalės paremti šalies gamintojų palūkanų normos mažinimu;

• tarptautinės reitingų agentūros greičiausiai artimiausiomis dienomis sumažins kreditinį Japonijos reitingą. O šalis ir taip turi nepasiturinčio skolininko reputaciją;

• pagrindiniai pasaulio ekonomikos finansų centrai – Amerika ir Europa – užimti savo nacionalinių ekonomikų gelbėjimu. Ar atsiras pakankamai laisvų lėšų finansinės pagalbos suteikimui?

• Vidinis vartotojų aktyvumas greičiausiai sumažės, nes labai daug Japonijos piliečių staiga prarado viską – būstus, namus, darbus, gamybos aikšteles ir t. t.

• Ar susitvarkys Japonijos draudimo kompanijos su jų laukiančia išmokų lavina?

Kaip krizė Japonijoje atsilieps pasauliui?

Japonija sudaro reikšmingą dalį pasaulio ekonomikoje. Todėl požeminiai smūgiai ne tik įstums nacionalinę ekonomiką į recesijos būseną, bet ir pristabdys pasaulio ekonomiką:

• susvyruos visa pasaulinė draudimo schema. Pagrindinė Japonijos kompanijų draudėjų dalis yra Europoje – Šveicarijoje ir Vokietijoje. Žemės drebėjimo Japonijoje išvakarėse, šių metų kovo 10 dieną, draudimo kompanija Münchener Rück pareiškė, kad po tragedijos Kraistčerčo mieste (Naujoji Zelandija) jau išsėmė savo metinį išmokų, susijusių su gamtos kataklizmais, biudžetą;

• panika fondų biržose. Štai tik vienas aspektas, sekantis iš ankstesnės tezės: jei draudikai, siekdami papildyti savo likvidžias lėšas, pardavinės biržose savo akcijas, tai akimirksniu nupigins ne tik jų aktyvus. Vaizdingas pavyzdys: į žemės drebėjimą Japonijoje naftos biržos kovo 11 dieną sureagavo kotiruočių kritimu;

• problemos su branduoline energetika. Avarijos japoniškose branduolinėse jėgainėse gali žymiai sumažinti pasaulinės bendruomenės pasitikėjimą atomine energetika. Apskaičiuoti naujų apribojimų atominės energijos naudojimui taikiais tikslais pasekmes net nuspėti sunku.

Kaip ten bebūtų, net nežinant japonų ekonomikos nuostolių, galima tvirtai konstatuoti: geriausiu atveju pasaulio ekonomika pristabdys išėjimą iš recesijos, blogiausiu atveju mūsų laukia antra – ir greičiausiai daug stipresnė, negu cunamis – pasaulinės krizės banga.

Komentarai (8)