Turbūt ne kartą pagalvojome: ar turime laisvą valią, ar mūsų gyvenimas užprogramuotas nuo gimimo? O gal mūsų pasirinkimo laisvė ribota? Gal mes leidžiamės programuojami ir verčiami avelėmis virtualiose socialinių tinklų kaimenėse? Ką į šiuos klausimus atsakytų naujausios mokslo filosofijos žinios?

„Tai yra viena fundamentaliausių vadinamųjų amžinųjų filosofinių problemų, – pasakoja filosofijos profesorius Vytautas Radžvilas. – Filosofinės problemos ir ypač teorijos skiriasi nuo kitokio pobūdžio tikrovės aiškinimų tuo, jog tas tariamas jų neaiškumas ir klausimų neišsprendžiamumas yra savotiškas žmogaus orumo paliudijimas. Jis reiškia, kad esama klausimų, kuriais žmogus galiausiai turi laisvai apsispręsti. Kitaip tariant, jeigu filosofinius klausimus galėtume spręsti taip, kaip įrodinėjama, pavyzdžiui, Pitagoro teorema, žmogus kaip būtybė tam tikra prasme išnyktų, nes jis virstų savotiškos rūšies robotu.“

Daugelio religijų teigimu, žmogus turi laisvą valią. Tą tvirtina ir lenkų filosofas bei publicistas Konradas Levandovskis, sukūręs laisvos valios išsilaikymo hipotezę. Kitaip sakant, tai yra abejonės išsaugojimo principas. Jeigu nėra abejonės, nėra ir tikėjimo.

Galbūt teisūs yra tikintieji, o gal ateistai, galbūt teisi viena ar kita religija. To neįmanoma įrodyti ir tai yra fundamentali mūsų tikrovės savybė. Jeigu žinotume, kad Dievas egzistuoja, iliuzijos apie laisvą valią būtų galutinai išsklaidytos.

Britų filosofas Džonas Grėjus teigia, jog daug kas jau yra nulemta. Mūsų sugebėjimus ir karjerą valdo genai, kuriuos mes paveldime iš tėvų. Nors gyvenime yra atsitiktinumų, dalis mūsų pasiekimų arba nesėkmių – užprogramuota.

Žmonija virsta ypatinga, socializuotų gyvūnų rūšimi? Norint išsaugoti klasikinę žmogaus sampratą, reikia gelbėti tai, kas naikinama vakarų pasaulyje – klasikinį humanitarinį ir socialinį išsilavinimą, antraip mums gresia technologinės barbarybės epocha.

Vaizdo siužetas

Komentarai (16)