Rūkantieji galvoja, kad rūkymas kenkia tik jiems patiems, o jų pačių sveikata yra tik jų reikalas. Tačiau reali situacija nėra tokia paprasta. Iš tiesų rūkymas daro neigiamą poveikį ne tik rūkaliams, bet ir aplinkai – gamtai ir rūkančiuosius supantiems žmonėms. Tiesiog apie tai paprasčiausiai nenorima pagalvoti.

Akivaizdu, rūkymas teršia orą. Cigaretėse yra daugiau negu 4000 cheminių medžiagų, kurios iš pradžių įkvepiamos su dūmais, o paskui išpučiamos į aplinką. Apie 200 iš jų nuodingos, maždaug 50 – žinomi kancerogenai.

Cigarečių daromas poveikis aplinkai neapsiriboja mūsų kūnais ir oru, jis veikia ir žemę, ir vandenį. Milijonai nuorūkų kasdien numetami ant žemės. Nustatyta, kad kasmet į mūsų planetos dirvožemį, ežerus, vandenynus, paplūdimius patenka tūkstančiai tonų nuorūkų, kuriose yra tie patys nuodai ir chemikalai, kaip ir cigaretėse. Kasmet daugiau nei 250 milijardų nuorūkų išmetama JAV, daugiau nei 7 milijardai Australijoje. Vien Jungtinėje Karalystėje kasmet išmetamų nuorūkų svoris sudaro apie 200 tonų.

Baisiausias scenarijus, jei kiemuose, parkuose, paplūdimiuose, rūkalių numestas nuorūkas randa ir deda į burneles maži vaikai. Tabako gamintojų reklama ir asmeniškas tėvų, tetų bei dėdžių pavyzdys mažyliams sufleruoja, ką darytu su jų atrastu daiktu. Svarus motyvas mesti rūkyti.

Daugybė išmestų nuorūkų niekada nebus surinktos. Būtų gerai, jeigu jos tiesiog išnyktų, supūtų, suirtų, nežalodamos aplinkos. Tačiau yra ne taip. Jos nesuyra. Ekspertai teigia, kad nuorūkos yra rimta atliekų tvarkymo problema. Ne dėl to, kad jų yra daug, ne dėl to, kad jų yra visur, o dėl to, kad jos yra toksiškos ir sunkiai suyrančios. Kai nuorūka įmetama į vandenį, joje esančios cheminės medžiagos, tokios kaip kadmis, švinas, arsenas, per vieną valandą pradeda sklisti į aplinką. Susirinkote į pikniką prie ežeriuko, ir maždaug tuo pat metu, kai iškepa jūsų šašlykai, savo „juodą“ darbą pradeda pirmos jūsų numestos nuorūkos.

Nuorūkose esančios cheminės medžiagos išlieka paplūdimiuose, dirvoje, vandens telkiniuose iki 25 metų, lėtai irdamos bei nuodydamos vandenį ir jame esančią gyvybę. Jeigu vis dar rūkote, pagalvokite apie jūsų išmestas nuorūkas, upėmis plukdomas į jūras, kur jas per klaidą suryja ir nuodijasi žuvys ir paukščiai.

Tačiau didžiausią poveikį aplinkai cigaretės daro jų gamybos metu. Visų pirma, tabako laukai užima derlingos žemės plotus, kur galėtų būti auginami grūdai ar daržovės. Kadangi tabakas yra neatsparus ligoms ir kenkėjams, augalai dažnai yra purškiami pesticidais ir kitais chemikalais, nuodijančiais dirvožemį ir atmosferą.

Cigarečių suvyniojimui ir pakavimui reikalingas popierius, kuriam pagaminti kertami medžiai. „Žalieji planetos plaučiai“, kurie galėtų gryninti orą ir valyti užterštą atmosferą, yra kertami ir naudojami cigarečių – oro teršalų – gamybai.

Vienas medis sunaudojamas 300 cigarečių pagaminti. Jeigu vis dar rūkote, galite suskaičiuoti, keliais medžiais vien dėl jūsų sumažėjo Žemės planetoje per šiuos metus. O per visą jūsų rūkymo biografiją?

Nors cigarečių gamintojai demonstruoja susirūpinimą medžių sodinimu, tačiau tai yra daugiau rūpinimasis resursais savo gamybai, negu aplinka. Vienintelis patikimas būdas mažinti tabako industrijos vykdomą aplinkos teršimą – nepirkti jų gaminių. Neberūkyti.

Parengta pagal portalo mesti.rukyti.lt informaciją.