Viena Europos šalis tyliai pereina prie 4 d.d. savaitės. Gal tai Lietuva? ()
Problema nėra tinginystė.
.jpg)
© Oregon Department of Transportation, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Getting_to_work_(12209670144).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Keturių dienų darbo savaitės šalininkai nemato beveik jokių problemų, kurių ši idėja negalėtų išspręsti – arba bent jau sušvelninti. Perdegimas? Patikrinta. Lyčių nelygybė? Patikrinta. Nedarbas? Patikrinta. Anglies dioksido išmetimas? Taip pat patikrinta.
Priešininkai mato tik problemas: mažesnę ekonominę produkciją, krintantį verslo konkurencingumą, perpildytas viešąsias paslaugas, silpnesnę darbo etiką.
Tačiau užuot ginčijusis dėl šių prognozių ar smulkiai nagrinėjus atskirų įmonių bandymų rezultatus, verta pažvelgti į šalį, kuri jau nuėjo daug toliau šiuo keliu, nesukeldama didelio pasaulio dėmesio.
Nyderlanduose yra didžiausias ne visos darbo dienos užimtumo lygis tarp EBPO šalių.
Vidutinis 20–64 metų amžiaus žmonių per savaitę dirbamų valandų skaičius yra vos 32,1 valandos – trumpiausias Europos Sąjungoje, remiantis „Eurostat“ duomenimis.
Taip pat vis dažniau visą darbo dieną dirbantys darbuotojai savo darbo valandas dalija per keturias, o ne penkias dienas, aiškina Bertas Colijnas, Nyderlandų banko ING ekonomistas.
|
„Keturių dienų darbo savaitė tapo labai, labai įprasta“, – pripažino jis. „Pats dirbu penkias dienas ir kartais sulaukiu kritikos dėl to!“
Nyderlanduose ilgą laiką galiojo tradicinis „vyro-šeimos maitintojo“ modelis, kol moterys XX a. 9-ajame dešimtmetyje ir 2000-aisiais vis dažniau įsitraukė į darbo rinką dirbdamos ne visą darbo dieną. Dešimtajame dešimtmetyje vis daugiau žmonių į darbo rinkoje dirbo ne visą darbo dieną. Tam taip pat padėjo mokesčių ir išmokų sistema. Laikui bėgant, ši darbo tvarka tapo normalizuota, o vyrai taip pat vis dažniau pradėjo rinktis darbą ne visą darbo dieną, ypač kai šeimoje atsirado vaikų.
Ar tai kenkia ekonomikai?
Nyderlandų pavyzdys rodo, kad kalbos apie „ekonominę savižudybę“ yra perdėtos. Nepaisant trumpesnių darbo valandų, Nyderlandai yra viena turtingiausių ES ekonomikų pagal BVP vienam gyventojui. Tai užtikrina didelis našumas vienai darbo valandai ir didelė dirbančiųjų dalis – 2024 m. pabaigoje dirbo 82 % darbingo amžiaus gyventojų (palyginimui: 75 % JK, 72 % JAV, 69 % Prancūzijoje).
Užimtumas ypač didelis tarp moterų, o Nyderlanduose žmonės taip pat išeina į pensiją gana vėlai. Tai reiškia, kad problema nėra tinginystė – darbas tiesiog skirtingai pasiskirsto tarp gyventojų ir per visą gyvenimą.
Tačiau tai neišsprendė lyčių lygybės problemos. Nors vis dažniau vaikai turi vadinamąją „tėčio dieną“, kai vaikais rūpinasi tėvas, moterys vis dar daug dažniau dirba ne visą darbo dieną. Be to, nors darbas ne visą darbo dieną Nyderlanduose nereiškia mažo atlyginimo ar nesaugaus darbo, jis vis tiek trukdo moterų karjeros perspektyvoms. 2019 m. EBPO ataskaitoje nustatyta, kad Nyderlandai prastai pasirodė pagal kelis lyčių lygybės rodiklius – pavyzdžiui, tik 27 % vadovų buvo moterys – tai vienas mažiausių rodiklių EBPO.
Ekonomika taip pat kenčia nuo darbuotojų trūkumo, ypač tokiuose sektoriuose kaip švietimas. Mokytojų trūkumas sukuria užburtą ratą – kuo mažiau mokytojų, tuo daugiau chaotiško ir nenuspėjamo mokymosi, todėl tėvams sunkiau dirbti visą darbo dieną.
Tačiau ir čia nėra paprasto sprendimo. Jei visi dirbtų penkias dienas per savaitę, reikėtų daug daugiau vaikų ir pagyvenusių žmonių globėjų, nes mažiau žmonių galėtų patys rūpintis savo šeimomis.
B. Colijno nuomone, Nyderlandai teoriškai save riboja dirbdami mažiau valandų. Tačiau jis priduria: „Taip pat nenorėčiau siūlyti distopinės visuomenės, kurioje visi dirbtų daugiau nei korėjiečiai vien tam, kad padidintų BVP.“
Apskritai Nyderlandų patirtis rodo, kad keturių dienų darbo savaitė nėra nei rojus, nei katastrofa. Tai nėra greitas kelias į ekonominį žlugimą, bet ir ne panacėja. Pagrindinė išvada yra ta, kad darbą galima organizuoti įvairiai, ir viskas priklauso nuo kompromisų, kuriuos visuomenė yra pasirengusi daryti dėl ekonomikos ir gyvenimo kokybės.
Kalbant apie gyvenimo kokybę, dažnai pamirštamas, bet labai svarbus argumentas yra tas, kad Nyderlandų vaikai reguliariai patenka tarp laimingiausių turtingose šalyse.
