Darius Kuolys. Apie laisvę ir baimę  (7)

Istorikas Simonas Daukantas XIX amžiuje pasakojo lietuviams apie senąsias Lietuvos girias ir jose gyvenusius laisvus žmones, kurie sukūrę laisvą savo valstybę ir buvę joje visi lygūs. Toks praeities vaizdinys tarp lietuviškai kalbėjusių Rusijos caro valdinių turėjęs žadinti nepriklausomos ir garbingos ateities viltį.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Filosofas Stasys Šalkauskis lietuvius, po Pirmojo pasaulinio karo atkūrusius savo Respubliką, visų pirma ragino įveikti vergiškumą, tapti savarankiškais, bendrą tautos ir valstybės gyvenimą kuriančiais žmonėmis. Pasak jo, dvasios vergai nesugebėsią išsaugoti laisvos Lietuvos valstybės ir tik laiko klausimas, kada ji būsianti prarasta.

Literatūros tyrėjas Albertas Zalatorius Sąjūdžio metais kėlė siektiną politinių permainų tikslą – „laisvas žmogus laisvoje tautoje“. Kiek vėliau, žvelgdamas į atstatytą valstybę, politologas Aleksandras Štromas pastebėjo: „laisva Lietuva yra, nėra laisvo lietuvio“. 

Dvidešimt trečiaisiais atkurtos nepriklausomybės metais turime išpažinti tą pačią tikrovę: Lietuvos Respublika netapo savarankiška laisvų žmonių bendrija. Savarankiškumo stoka, laisvės baimė buvo ir lieka esminė Lietuvos problema. Vargiai gali gyvuoti Respublika be pamatinių savo atramų – laisvės, meilės, žmonių draugystės, visų lygybės prieš įstatymą, asmens įsipareigojimo visuomenei ir bendrajam gėriui. 

Tikrai Respublikai nepakanka šiandien vyraujančios liberaliosios, negatyviosios laisvės sampratos: laisvas esu tada, kai niekas nesikiša į mano privatų gyvenimą. Greta šio svarbaus ir reikalingo suvokimo Respublikai būtinas respublikoniškas laisvės išpažinimas: laisvas esu, jei dalyvauju tvarkant bendrus reikalus, kuriant bendrą tvarką, jei man privalomi sprendimai priimami man žinant, viešai juos svarstant. Tokia laisvė, tikra piliečio laisvė, pasak Jeano Jacques'o Rousseau, yra daug kartų sunkesnė našta už despotiją. Laisvės naštai nešti reikia gero bendrų reikalų išmanymo ir tvirto moralinio stuburo – tiek asmens, tiek visuomenės. 

„Demokratija – tai savivalda“, – aiškino Lietuvos valstiečiams Povilas Višinskis. Iš tiesų, laisvas gyvenimas pagrįstas gebėjimu patiems valdytis, patiems savo krašte atsakingai šeimininkauti – gebėjimu pasitikėti kitais, tartis ir susitarti. Tuo metu Lietuvos valstybėje bendrus susitarimus, net moralinę visuomenės ir valdžios sutartį pakeitė jėgos sprendimai, dažnai nuasmeninti, anoniminiai. Baimė įveikė laisvę. Iš baimės valdžia pradeda smurtauti prieš visuomenę. Iš baimės didelė dalis visuomenės nenori turėti nieko bendra su politika, su savo Respublikos reikalais. 

Dvidešimt trečiaisiais atkurtos nepriklausomybės metais išryškėjo gili politinė Lietuvos krizė: Seimas – visuomenės teises ir laisves, konstitucinę krašto santvarką privalanti ginti tautos atstovybė – išsižadėjo savarankiškumo, pakluso jėgos grupuočių savivalei ir šiai savivalei atidavė visuomenę. Jis viešai atsisakė siekti tiesos ir teisingumo, rūpintis moraliniais valstybės pamatais. 2012-aisiais vykęs valdžios ir kriminalinio pasaulio susidorojimas su sąžiningais teisėsaugos pareigūnais, „privačios antstolės vadovautas“ Kauno priemiesčio šturmas išliks Lietuvos istorijoje kaip valdžios pradėto karo prieš visuomenę ženklai. 

Ar šie metai taps ir demokratinių permainų metais? Ar juos žymės sutelktos piliečių pastangos pasipriešinti grupuočių savivalei, susigrąžinti laisvą Lietuvos Respubliką? Nežinia. Akivaizdu viena: valstybę susigrąžinti, ją kurti ir išsaugoti yra pajėgūs tik laisvi, laisvę branginantys žmonės. Ar daug tokių esama? Ar daug šiandien norinčių prisiimti laisvės naštą? Ją nešti galinčių? Net klausti baugu.

Turinys

  • Redakcijos skiltis
    Ar galite viltingai nudžiuginti? 8 
  • Nemirtingo žingsnio taktu
    H. Radauskas. Oro paštas 10 
  • Ta akimirka žavinga
    Aukščiausia eglė pasaulyje – sitkinė 11
  • Miškas ir mes
    G. Plungienė. Genetiniai draustiniai – unikalus palikimas 12
    J. Akulavičiūtė. Valkininkų šiltnamiai pateisina investicijas 14
    Kas naujo pasaulyje 17
  • Pokyčių verpetuose
    J. Barzdėnas. Klaidingi stereotipai 18
    S. Vaišvilaitė. Medis lietuvių buityje 21
  • Savas miškas
    D. Augutis. Gyvų organizmų vertės 24
    E. V. Navys. Ar turi ateitį baltalksnynai? 28
    D. Juknevičienė. Medienos vagystės Lenkijos pasienyje 30
  • Medis ir verslas
    P. Puplesis. Verslas tobulina klasiką 32 
  • Skelbimai 
  • Technika
    V. Ilonis. „Valtra“ dirbti malonu 38
    A. Patašius. Ne prabanga, o būtinybė 40
  • Medžioklė
    V. Ribikauskas. Kai briedžiai žmonių nebijojo 46
  • Knygų lentyna
    Z. Gudžinskas. Žalioji sveikatos versmė 48
  • Mūsų žosmė
    A. Pletkuvienė. Pagarbiai ir teisingai 48
  • Mano medis
    A. Brukas: „Atitrūkimas nuo gamtos gimdo kraštutinumus“ 49
  • Pirma buvo žodis
    D. Kuolys. Apie laisvę ir baimę 50
  • Būkime sveiki
    A. Malovičko. Bulvės II 52
  • Medis ir aplinka
    L. Rumbutytė. Plėtra prieš sveiką protą 54
    L. Narvydaitė. Naujos skulptūros Birštono parke 57
  • Laisvalaikis
    K. Šliužas. Čilė. Žiema. Ir vieninteliai turistai 58
  • Jaunuolynas
    Žalioji mūsų vasara 61
  • Iš Raudonosios knygos
    Žalsvasis melsvys 62
  • Juokai
    Bosai ir pavaldiniai 63
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Žurnalas "Miškai"
Žurnalas
Autoriai: Darius Kuolys
(0)
(0)
(0)

Komentarai (7)