Nuo bulvarinių skaitalų iki kairuoliškų blogų ir konservatyvių pokalbių laidų, pastaraisiais mėnesiais JAV medija susitelkė į vieną tašką: prezidento rinkimų lygią kovą. Skirtumas tarp kandidatų esąs plonas, kaip „skustuvo ašmenys“, neseniai išsireiškė The New York Post. „Lenktynės išlieka artimos“, sutinka The Washington Post. Pasak The New York Times, „tikimasi finalinio reklamos blykstelėjimo ir aršios kampanijos“.

Tačiau vos už kelių pelės spragtelėjimų nuo šio straipsnio yra kitas, pasakojantis visiškai kitą istoriją – daug artimesnę tam, ką mokslas sako apie rinkimus. The New York Times svetainėje yra FiveThirtyEight, statistiko Nate'o Silverio, tinklaraštis, skirtas rinkimų duomenų apdorojimui. Jame respublikonų kandidatui Mittui Romney'iui teikiama pergalės tikimybė – 1 iš 4. PredictWise, kitame politinių prognozių šaltinyje, Romney'io galimybės tik vos vos geresnės. Lenktynės nėra artimos ar skustuvo ašmenų plonumo ar priklausančios nuo reklamos. Tokie yra prezidento Obama'os pralaimėjimo šansai – tai skaitytojams retai sakoma.

Kodėl toks neatitikimas? Norėdami atsakyti į šį klausimą, pagalvokite, kas tai yra apklausos. Jos dažnai naudojamos, kaip rinkimų laimėtojo indikatoriai. Bet apklausos tik pateikia momentinį vaizdą, dažnai su didele paklaida, to, kas laimėtų, jei rinkimai vyktų šiandien. Tai labai skiriasi nuo to, kas mums iš tiesų rūpi, t. y. kuris kandidatas, tikėtina, laimės rinkimus lapkritį. Čia reikia prognozės. Būtent tai teikia FiveThirtyEight ir PredictWise ir tai sudėtingesnis žvėriukas, nei apklausa.

PredictWise prognozė, Microsoft tyrėjo Davido Rothschildo darbo vaisius, priklauso nuo trijų duomenų tipų ir žinomo jų poveikio.

Vienas yra ekonominiai rodikliai, ir ryšys čia paprastas: kuo geresnė ekonomikos padėtis, tuo didesni esamo vadovo pergalės šansai. JAV ekonomika negaluoja, bet, svarbiausia, ji taisosi. Iš ankstesnių rinkimų žinome, kad ekonomikos judėjimo kryptis daro didesnę įtaką, nei jos absoliuti būklė, tad ši informacija palanki Obama'ai.

Kitas ingredientas yra minios išmintis. Gerai žinoma, kad grupės gali daryti tikslesnius spėjimus, nei atskiri jos nariai, kai nuomonės surenkamos ir apibendrinamos į kolektyvinę prognozę. Šiuo atveju apibendrinimai vyksta tokiuose tinklalapiuose, kaip Iowa Electronic Markets, kur investuotojai perka ir parduoda dviejų kandidatų ateities sandorius. Šių sandorių grąža priklauso nuo to, kas laimi ir kokiu skirtumu, tad kainos atspindi kolektyvinę prekeivių nuomonę apie kiekvieną kandidatą. Obama'os akcijų kaina 2-3 kartus didesnė už Romney'io.

Paskutinis faktorius grąžina mus atgal prie nuomonių apklausų. Pasitelkus šiek tiek skaičių, apklausas galima paversti prognozėmis. Procesas priklauso nuo ankstesnių rinkimų apklausų rezultatų.

Pavyzdžiui, žinoma, kad parama esamam vadovui paprastai išauga, iki rinkimų dienos likus dviems trims mėnesiams. Tikriausiai tai susiję su naujojo kandidato „medaus mėnesio“ pabaiga. Rinkėjams lengviau idealizuoti pretendentą, kuris gali būti anksčiau ne toks žinomas visai šaliai, kai tuo tarpu esamas vadovas mirgėjo antraštėse beveik ketverius metus. Rinkėjams sužinant daugiau apie naująjį pretendentą, neišvengiamai atsiranda jiems nepriimtinų faktų, skatinančių kai kuriuos pasilikti prie jau pažįstamo kandidato. Tai gali būti priežastis, kodėl Obama pastarosiomis savaitėmis ėmė pirmauti apklausose.

Yra skirtingi šių trijų komponentų derinimo receptai ir ne kiekvienas prognozuotojas juos naudoja vienodai. Kai kurie, tarp jų ir Rothschildas, rezultatus tikslina, imdami atskirų valstijų duomenis, o ne visos šalies lygį. Tačiau beveik visi modeliai pranašauja Obama'os pergalę. Daugelis jų tai prognozavo jau visus metus. Rinkimų prognozavimas nėra naujas dalykas: vienas modelis, sukurtas Allano Lichtmano iš Amerikos universiteto Vašingtone (Kolumbijos apybardoje), teisingai nuspėjo pastaruosius septynis rinkimų laimėtojus. „Nematau, kaip Obama galėtų pralaimėti,“ sakė Lichtmanas US News & World Report žurnalui.

Jei modeliai patikimi ir jų prognozės aiškiai palankios Obama'ai, kodėl mums sako, kad lenktynės vyksta petys petin? Manau, tai iš dalies kultūrinis klausimas. Anksčiau šiais metais parašiau pasakojimą apie rinkimų prognozavimą publikavimui Britanijoje. Mokslo redaktoriui darbas patiko, bet kolega, užsiimantis politika, jį vetavo, iš dalies dėl to, kad paprasčiausiai netiki prognozėmis. Ir suprantu, kodėl. Kasdienė politika kupina dramatiškų įvykių, kaip pastarasis nutekintas video įrašas, kuriame Romney'is kalba, nevyniodamas žodžių į vatą, apie balsuotojus, kurių palankumo negali tikėtis laimėti. Tokie įvykiai lenktynes daro panašias į pasivažinėjimą amerikietiškais kalneliais.

Mokslo atskleidžiama tiesa daug proziškesnė. Obama smarkiai pirmauja ir jau seniai. Kasdienių politinių pranešimų duona ir sviestas – partijų susirinkimai, socialiniai kluptelėjimai, atakuojančios reklamos, – turi ribotą ir dažnai praeinantį poveikį. Žinoma, tai nereiškia, kad dėl neprognozuotų veiksnių Romney'is negali atsidurti Baltuosiuose rūmuose. Tačiau tas veiksnys turėtų būti kažkas milžiniško, nes ankstesnių rinkimų tyrimai rodo, kad rezultatai daug labiau priklauso nuo fundamentalių faktorių, tarkime, nedarbo lygio.

Tačiau iš to jaudinančio pasakojimo nesukursi. Prisimenu, kur buvau, kai Johnas McCainas 2008 metų rinkimuose kandidate į viceprezidento postą pasirinko labai nevienareikšmiškai vertinamą Sarah Palin – įvykis, tikriausiai nulėmęs rinkimų baigtį. Po dviejų savaičių Lehman Brothers paskelbė bankrotą. Tai buvo tikra drama, parduodanti laikraščius ir reklaminį plotą. Tačiau tai nepakeitė žmonių žmonių balsavimo. Mokslinės prognozės McCain'ui per visą 2008 metų rinkiminę kovą davė minimalius laimėjimo šansus ir jis pralaimėjo. Prognozės panašios ir Romney'iui. Lenktynės nėra įtemptos ir būtų sąžininga tai pasakyti.

Jim Giles yra New Scientist konsultantas iš San Francisko

Jim Giles
New Scientist, № 2884

Komentarai (0)