Tada 1981-aisiais pasirodė JAV Visuotinis mirties nustatymo aktas (US Uniform Determination of Death Act). Jame skelbiama, kad smegenų mirtis reiškia ir teisinę mirtį. Akte pažymima, kad turi būti mirusios „visos smegenys“, bet to nustatymo būdas paliekamas gydytojams, retai tikrinantiems žievę.

Netgi šie žemi standartai pasirodė nesantys pakankamai žemi. Gydytojai pastebėjo, kad kai kurie mirusių smegenų organų donorai (kitaip sakant, „palaikai plakančia širdimi“) šiek tiek judėdavo ir rodydavo refleksus. Taip jie pažeisdavo du Harvardo kriterijus: jokių judesių, jokių refleksų. JAV tai buvo lengvai išspręsta, pakeičiant standartus. 1995 metais Amerikos Neurologų akademija paskelbė, kad galite šiek tiek judėti ir turėti refleksus, bei vis vien būti laikomas mirusiomis smegenimis.

2000-aisiais, The Lancet išspausdino 38 pacientų su mirusiomis smegenimis studiją, 15 iš jų per pirmas 24 valandas po paskelbimo apie jų mirtį dar judėjo(l. 355, p. 206). Kita 144 lavonų su plakančia širdimi studija parodė, kad iš jų 79 po mirties išsaugojo refleksus (Journal of Neurology, l. 252, p. 106). Vienas gydytojas patarė neleisti donorų su mirusiomis smegenimis giminaičių matyti jų mylimųjų po mirties paskelbimo, baiminantis, kad jie nematytų šių judesių.

Per daugiau, nei 4000 metų istoriją mes sužinojome, kad žmogaus gyvybė yra atkakli ir daugelis mirties ženklų – klaidinantys. Tačiau dabar dėl jų organų skrodžiami pacientai, kurie bet kuriuo metu prieš 1968-uosius būtų laikomi gyvais.

Tačiau turėkite galvoje, kad tik maždaug 1 procentas populiacijos paskelbiami mirusiais, remiantis smegenų mirties kriterijais. O jei nesate organų donoras, tai visai nesvarbu. Ventiliatorius nebus vėl įjungtas ir jums bus leista numirti normalia kardiopulmonarine mirtimi, nes laidotuvių biuras nebalzamuos ir neužkas kūno su mirusiomis smegenimis. Jie ne idiotai.

Dick Teresi yra knygos The Undead: Organ harvesting, the ice-water test, beating heart cadavers – how medicine is blurring the line between life and death (Pantheon) autorius.
New Scientist, № 2887

Turinys

1. MIRTIS: LAIDOTUVIŲ EVOLIUCIJA
   Kada mūsų protėviai suvokė savo mirtingumą? Atsakymas gali padėti suprasti mūsų unikalaus gyvenimo būdo kilmę, sako Graham Lawton
2. MIRTIS: APIBRĖŽIMAS
   Neryški linija tarp mirties ir gyvybės
   Nebegyvu galima paskelbti tebejudantį, prakaituojantį, kraujui tebetekant gyslomis
3. MIRTIS: UŽ KĄ TURĖTUME JAI DĖKOTI?
   Sveikiname – būdamas žmogumi, žinote, kad teks mirti. Būtent todėl, kad su tuo susitaikytumėte, išmokote kai kurių įspūdingų kultūrinių ir psichologinių technikų
4. MIRTIS: TIKROJI PALAIKŲ ISTORIJA
   Žmogaus kūno paskutinioji kelionė gal ir nėra graži, tačiau bent jau nuotykinga. Štai jums atstumiantys puvimo bei irimo faktai
5. MIRTIS: NEBIJOKITE GILTINĖS
   Daugelis mūsų bijo mirties, bet tai nėra protinga, svarsto filosofas Shelly'is Kaganas

Komentarai (8)