Iš komos pabudęs neurochirurgas tapo pomirtinio gyvenimo liudytoju

Parašė knygą? Ir kur tai man jau girdėta ...

Na cia tik energine israiska zmogaus parasyt knyga, galejo eit destyt ar pan, ne cia esme....

Cia tu knygu rasytoju begales. Apsisaukeliu burelis kurie bando pasinaudoti tam tikrom ivykusiom asmeninem patirtim.

Rojuje nuobodžiaudamos kelios sielos gurkšnoja šventą vandenėlį, staiga iš kažkur atbėga uždususi nauja siela: - duokite greičiau ir man išgerti! - ko taip skubi, prieš mus visa amžinybė.. - mane netrukus renimuos!

Nematau logikos kodėl jam reikėtų meluoti, tai ne pirmas žmogus patyręs tuos dalykus. Jis pamatė tai ko nesitikėjo pamatyti ir dabar žino kas kaip yra po mirties. Deja taip yra, daug kam tai nepatinka, bet taip jau sukonstruota mūsų būtis. Todėl nereikėtų kišti galvos į smėlį ir vadinti visų melagiais, kas teigia priešingus dalykus stereotipams. Reikia išsivaduoti iš primestų mastymo rėmų, kad neva žmogus tik mėsos gabalas. Kita vertus man būtų įdomu, kas gi aplamai galėtų įtikinti užkietėjusius skeptikus? Nebent patys pamatytų, bet jei pamatytų, visi likę vis vien netikėtų, laikytų mačiusįjį melagiu. Net jei ir pats Dawkinsas praregėtų dvasiškai ir imtų skelbti apie Dievo atradimą, liguistai užsispyrusių žmonių neįtikins niekas.

Pirmas dalykas koma, tai ne mirtis. Suprantu jei butu numires, tikrai numires ir mokslininkai ji kaip frankensteina atgaivine, tuomet jo pasakojimai butu realiau tiesos, nors ir tai reiketu ilgu tyrimu, nes itikinamiausia versija butu jog tie vaizdiniai atsirado pries pat mirti smegenims pradedant atsijungineti. Antroje dalyje savo knygos tikriausiai aprasys kaip reinkarnuos i avina.

vistiek negali duot tam skeptikui kazkokiu irdoymu... "ka pachiupinet" taip sakant. Chia tas pats jei tarkim ish milijono zhmoniu tik 1 prisimintu ryte ka sapnavo, ir bandytu papasakot kitiem.. Ju atsakymas butu. Pff shuda tu ten ka sapnavai..

Kokia prasme moksliskai aptarineti zmogaus patirti? Vistiek niekad objektyviai nepaciupinesit. O negaledami paciupineti tik sumenkinsit. Bet tai tik is pavydo, kad kitas zmogus kazka turi, ko jus ne.

Praeity esu patyręs sunkią, trukusią 6 h operaciją. Jos metu buvau atgavęs sąmonę ir puikiai žinojau kąs man buvo daroma, nors jokių chirurgo prisilietimų, įrankių poveikio ar ko kito visiškai nejaučiau. Tiesiog žinojau, kas man tuo metu buvo daroma, kokie chirurgo veiksmai, kokius įrankius naudoja ir t.t. Sąmonė buvo tokia ryški, kokios gyvenime niekada nėra buvę. Labai pergyvenau, kad jei atgavau sąmonę, tai kas bus, jei pradėsiu jausti ir skausmą. Tuomet bandžiau ieškoti būdų, kaip galėčiau chirurgams duoti suprasti, kad aš turiu sąmonę ir kaip galėčiau duoti suprasti, kad man skauda, jei taip atsitiktų. Negalėjau pajudinti jokio raumens! Tačiau mano laimei, jokio skausmo nejaučiau ir operacijos pabaigoje vėl smegau į "nebūtį". Jei būčiau nepakankamai objektyvus, tai beliktų pasakyti, kad save mačiau iš šalies ir šis pasakojimas pavirstų į "anapusinę" patirtį. Vėliau, visą tai pasakojau mane operavusiam chirurgui (jis docentas). Jis stebėjosi operacijos eigos mano pasakojimo tikslumu. Sakė, kad jo praktikoje toks atvejis buvo pirmas. Taigi, negaliu patvirtinti "anapusinio" pasaulio buvimo, nors patyriau kažką panašaus.

Žmonės. Neužsisvajokit per daug apie visokias sielas, besiremdami kito žmogaus patirtimi. Šiaip aš tikiu, kad jis nemelavo, kad visą tai patyrė. Tik va problema ne ta, kad patyrė kažką, o problema - kodėl patyrė ir kur slypi to pagrindas. Beveik visi žmonės pamiršta, kad jie suvokia tokį pasaulį, kokį jie suvokia. Dar kartą pakartosiu - tokį, kokį suvokia. Tai yra - ne tokį, koks jis yra. Taigi žmogaus suvokiamo pasaulio pagrindą skenuoja sensorinės sistemos, o interpretuoja - centrinė nervų sistema (CNS). Pasaulis yra toks, kokį jį kuria CNS, o ne toks, koks yra. Pvz., aš vakarais dėstau fotografiją ir kitas medijas. Kai grupėms pasakau, kad realybėj spalvų nėra, o jas sukuria mūsų CNS analizuodama atspindėtų šviesos bangų ilgius, 9/10 žmonių lieka šokiruoti ir kaip reikiant supanikavę... Yra daug kitų pavyzdžių, kaip žmonės nesupranta, kodėl pasaulis yra toks, koks yra. Matau juos beveik kasdien. Žodžiu, aš noriu pasakyti tai, kad tas žmogutis greičiausiai tikrai visą tai patyrė, bet ne dėl to, kad taip buvo, o dėl to, kad jo CNS tai sukūrė. Ir tai nėra nei gerai, nei blogai. Tiesiog taip jau dirba tos mūsų smegenys.

Na materialistas niekada netikės tokiais dalykais, bent kol pats nepatirs. Kokia jam prasmė meluoti ir rašyti tokią knygą m? dėl pinigų? šlovės? Jis žymus mokslininkas, abu dalykus jau ir taip turi, šia knyga jis kaip tik rizikuoja sumenkti tokių "protinguolių" akyse. Bet vsitiek rašo, nes db supranta kad yra svarbesnių dalykų nei pinigai, šlovė, pripažinimas. Jis negalėtų iš niekur nieko pakeisti ilgus metus vyrojusios nuomonės, juk patys žinom kaip suaugusius žmones sunku perkalbėt, jie laikosi savo nors tu ką. Nuostatos įsisenėja ir jas dažniausiai gali pakeisti ir TAIP greitai, tiktai staigus ir reikšmingas įvykis. Na ir ką kad jo smegenys dar funkcionavo? Bet tuo pačiu jis JAUTĖ ko dar niekada nebuvo jautęs. O juk patys žinom kad smegenys mokosi ir po to pritaiko tai ką jau išmoko, tai iš kur jos gali suskurti tuos naujus pojūčius, jei jiems realiame gyvenime nebuvo jokių atitikmenų, ar aplinkybių, kurios juos sukeltų, ir sukurtų atitinkamą neuroninį tinklą vedantį prie to juslinio atsiminimo. Jo nėra, o vistiek tai jauti, ir dar svarbiausia gulėdamas be jokios fizinės veiklos na aš asmeniškai nematau pagrindo netikėti. Kodėl kai toks autoritetingas žmogus kalba apie mokslinius atradimus visi tiki, ir GIRIA, o kai jis tiktai patiria kažką nepagrindžiamo skaičiavimais iš karto tai nurašome kaip "nesąmonę"? jei jau netelpa į tavo smegeninę tai vadinasi ir neegzistuoja ar ne? toks mūsų požiūris... Jei iš jo nebūtų išsilaisvinę žmonės seniau, nebūtų TIKĖJĄ, ir aiškinęsi, dar ir dabar mus mokytų, kad žemė plokščia, o mes visatos centras.. Peace.

Kaip sakant norisi tikėti, kad po mirties yra kažkas, nes jei nieko tai... Bet deja logika paneigia, bet kokias tokio egzistavimo galimybes.

Paskaityk, kaip savo patirtis apibūdina narkomanai. Pasidomėk apie jų matytas spalvas, kokių realybėj jie nemato, apie garsų kvapus ir kt. Tai va, kokios klastingos tos smegenys... (-:

, kas čia per nuotrauka? Papasakok daugiau.

Man ir buvo atliekama operacija, bet nesudėtinga, trukusią 2 valandas. Operacijos metu buvau prabudęs, net prasimerkęs, bet judėti negalėjau. tai dėl naktozės, t.y. narkotikų, kurie slopina sinapses o tai pasireikškia sąmonės netekimu ar raumenų tonuso sumažėjimu. Esmė tame, kad narkotikai pasižymi tokiu poveikiu, bet jis gali ir skirtis. Todėl prieš operaciją ir pasirašai, jog susipažinai kas gali nutikti. Netgi ant rimtesnių vaistų lapelio surašyta krūvos galimų šalutinių poveikių, nes kiekvieno organizmas reaguoja skirtingai. O tas žinojimas, gal atsirado iš klausos sustiprėjimo atsiradusio dėl narkozės ir pradėjai justi pasaulį taip kaip aklieji? http://www.lrt.lt/naujienos/mokslas/1/5 ... a_tikrove_ Dabar to patvirtinti niekas negali, bet kai smegenys bus pakankamai ištyrinėti ir bus galima pasakyti ką jos gali ir ko ne, tada ateis laikas patikėti tokiais dalykais arba juos galutinai atmesti. O dabar galime tik laukti ir sekti naujienas

Na man nėra žinoma kad mūsų laikų gydytojai būtų pajėgūs daryti panašius eksperimentus su žmonėmis ir jų smegenimis, ir kaip mes galim palikt tą kažką vadinkim tai siela? mes net nežinom kas tai per velnias, apie kokį manipuliavimą tuo mes dar galim čia kalbėt, tai tiesiog fantazavimas, ar spėjimai. Nejaugi mokslu tikintiems, įrodymų reikalaujantiems žmonėms to pakanka? O kas dėl narkomanų tai... neprivalai nieko vartot, pažangesni meditacijos meistrai dar ne tokių patirčių turi, be jokių medikamentų pagalbos, arba galim tada teigti kad tas psichiatras komoje patyrė kažką panašaus į http://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85moningas_sapnas , kadangi jo smegenys buvo gyvos, ar ne? velnias čia žino, man vistiek norėtųsi tikėti kažkuo daugiau.