Vokietijos kairieji socialistai reikalauja 100 proc. mokesčių turtingiesiems

Dar tada tegul panaikina visas išmokas, tada bus adekvačiau (invalidams, pensininkams, bedarbiams, mamoms ir pan.)

Kodėl bus adekvačiau? Gi mokesčiai mokami, kad padengtų tas visas išmokas.

Kaip turimas pinigų kiekis gali uždrausti eiti balsuoti? Ar kuo daugiau turi pinigų tuo daugiau gali balsų atiduoti? Demokratija gina lygias teises ir pareigas. O toks mokestis griauna lygias pareigas. Nes kažkas turi mokėti daugiau už kitus.

Čia ne visai tas turima omeny. Geriau, teisingiau teigti, jog nevaldoma nelygybė skatina diktatūrų atsiradimą. Priminsiu istoriją - XX a. pradžios Rusija ir Vokietija. Ypač Rusija. Nuskurdus didesniajai daliai visuomenės (dėl nesvarbu kokių priežasčių, net jei jie visi buvo tinginiai), skurdžiai tampa itin nepatenkinti turtingųjų egzistavimu, ir kažkuriuo momentu eina „teisybės“, kuri baigiasi daugumos sotesniųjų kybojimu ant šakos. Bet kuris laisvosios rinkos debilas, liberalas ar šiaip, mylintis pinigus ir nenorintis mokėti mokesčius, nesuvokia, kad socialinė atskirtis - tai ne skurdžių, o jo problema, nes kažkuriuo metu gali atsidurti kilpoje dėl to, kad turėjo pinigų (Ir čia ABSOLIUČIAI nesvarbu, ar tie pinigai įgyti sunkiai dirbant ar lengvai). Tad, kiekvienos valdžios pareiga yra ne naikinti skurdą, o užtikrinti prabangos saugumą. O prabanga bus saugi, kai skurdžiai bus maža, itin maža visuomenės dalis, susiformavusi ne dėl mistinio „darbo našumo bei konkurencingumo“, o dėl elementaraus nesusitvarkymo su savo gyvenimu.

Palecki Palecki Paleski!!!

Tik vienas niuansas, po to kai turtą atima, visuomenė gyvena prasčiau nei iki tol. Nes fabrikai ir įmonės sužlunga. Istoriją įdėmiau pasidomėk. Turtingas ir taip išlaiko daug daugiau asmenų, sukuria daug darbo vietų, bet visada yra didelė dalis tų, kurie tik mano ką kiti turi ir pats vadovaujasi tokia logika, kad jis turi su tavimi pasidalinti, nes jam matai ant medžio pinigai užaugo.

Bet vistiek nemanot, kad kazkoks limitas turi but ? ok suprantu kad milijonus galima uzdirbt, bet kai zmogus uzdirba milijardus tai.. nzn galetu padaryt,kad ir limita pvz 100 milijonu, ka zmogus uzdirba virs to tas atitenka valstybei. Nejaugi butum labai nuskriaustas ?

Būtent. Ne be tie laikai, kai turtingieji turtingi, nes 1000 vergų turi ir iš to lobsta, ar iš kryžiaus žygio prisiplėšto aukso prisivežė. Dauguma šių dienų turtingųjų tokie yra, nes sukūrė milžiniškas verslo imperijas, kuriose dirba daugybė žmonių. Ir tie dirbantieji patys paėst būtent dėl to turi.

Aš būčiau nuskriaustas. Nes aš tai užsidirbau. Kodėl dėl kažkokių nupiepusių tinginių ir/ar antraeilės darbo jėgos nepilnavertiškumo kompleksų turėčiau savo uždirbamus pinigus riboti? Kodėl aš negaliu pirkti lėktuvo, nes jį galiu sau leisti? Kodėl aš negaliu nusipirkti jachtos? Kodėl negaliu įsigyti valstybės centrinėje Afrikoje?

Ok verslininku nelieciam sakykim uzdirbo savo galva ir t.t bet pvz sportininkai, kad ir ronaldo ar lebron james ar normalu,kad ju turtas virs simto milijonu, o tie kurie pvz dirba ligoninei gelbsi zmones, kad ir gaisrininkai gauna varganas kapeikas ?

Iš socialinės pusės viskas atrodo labai gražu, o kaip iš ekonominės? Ar apsimokės turtingiesiems investuoti Vokietijoje? Įdomu, ar vietinės Vokietijos korporacijos savo verslų neperkels į kitas ES zonas. Patriotizmas yra viena, o verslas - kita. Stambus verslas, kad ir kaip jį visi keiktų, užtikrina daug stabilesnes darbovietes ir netgi didesnes algas nei smulkus.

Ir kas čia blogo jei žmogus tiek uždirba legaliai? Kaip jau minėta toks žmogus sukuria daugybę darbo vietų ir užtikrina galimybę kitiems žmonėms užsidirbti. Vienintelis blogas dalykas, kai tiek pinigai nėra investuojami ir "stovi" vietoje taip stabdydami pinigų srautą.

Tai jeigu dirba ir užsidirba, tai kas yra blogai? Tegul geriau nedirba ir eina ant pašalpos sėdėti? Smulkaus ir vidutinio verslo klestėjimas, kas visuomenės gerovei yra daug geriau nei monopoliai ar stambūs verslai, skatinami tikrai ne apmokestinant asmenis po vieną. Taip, būtų mums visiems daug geriau, kad vietoj kelių XXX turėtume krūvą krautuvių. Algos tarp darbuotojų tolygiau pasiskirstytų. Bet to niekaip nepasieksi užvarius didesnius mokesčius XXX savininkams asmeniškai. Kaip pas mus visokių agurkinių ar raudonų populistų pilna, taip pat ir Europoj. O revoliucijos tik pakeičia vieną drakoną kitu. Kas nors pasikeitė Rusijos carą nuvertus ir sušaudžius? O po JAV nepriklausomybės? Teoriškai galima daug prisifantazuoti, bet praktiškai dar to nepavyko įgyvendinti. Anaiptol. Geriausiai smukūs ir vidutiniai verslai klesti karalystėse su vis dar gyvais monarchais be jokių revoliucijų. Olandijoje ir Danijoje.

Tau čia vadinasi "taiso" demokratiją dirbtinai pradedant lyginti visus. Dar SSRS talonus galėtų padaryt, kad nešvaistytų pinigų be reikalo.

Visi uždirba SAVO gebėjimais ir tai yra visiškai nesvarbu, kokiais. Jei tie pinigai yra įgyti sąžiningai, nesukčiaujant, neapgaudinėjant - skaitau, jog kiekvienas gali turėti tiek, kiek uždirba. Nesuprantu, kam taip elgtis Vokietijai?.. Ten visi gyvena pakankamai gerai, visai natūralu, kad kai kurie geriau.

Dėl verslų stambumo ir gerumo... Na nežinau, kaip tau gerai būtų, jei maisto kainos būtų ~+30-50% didesnės. Gerai? O kaip dėl pvz... Kad mašinos kainuotų 2x brangiau, bet pagamintos identiškai? O jei kompai 10x daugiau kainuotų? Yra toks dalykas, natūrali monopolija. Kaip pvz netiesi 3 skirtingų vamzdžių, kurie tieks šaltą vandenį vienam gyventojui. Taip ir gamyboje dažnai yra taip, kad jei nori gaminti pigiai, reikia pirkti įrengimą, kuris gamina milžiniškus kiekius, kainuoja baisiai brangiau, bet jei turi dideles apyvartas - apsimoka. Ekonomiškai kaip būtų... Visi tie, kurie turtingi, išsiparduotų savo verslus, susimažintų pajamas ir muštų bimbalį, nes nėra jokios motyvacijos - kam dirbti, jei vis tiek viską atims. O realiai - tiesiog vokiečiai, su didesnėmis pajamomis pataps Naujaisiais rusais ar dar kurios šalies piliečiais ir pasiųs ant trijų raidžių Vokietiją. Beje, netikiu, kad tai padarytų Vokietijoje. Tikiu, kad taip galėtų būt Prancūzijoje.

Visų pirma prekyba, tai ne gamyba. O antra žiūrima visuomenės intereso, o ne savininko uždarbio. Ir kuom paremtas toks įsitikinimas? Niekuom. Nemaža dalis draugų dirba maisto tiekimo sektoriuje. Prekybos centrų maržos milžiniškos. O ima didelius kiekius ir moka kuo mažiau. Bei perka kuo pigesnį ir tuo pačiu prastesnės kokybės produktą. Kaip rezultatą gauname prastą kainos ir kokybės santykį. Tos pačios prekės mažesnėms parduotuvėms vežamos už gerokai didesnę kainą, nes reikia iš dalies padengti tą ką atidavei didiesiems. Taip pat didieji prekybos centrai moka daug mažesnes algas ir tuo pačiu daug mažesnius mokesčius valstybei. Manai išskaidžius prekybos centrą į keletą mažų, nebeliks konkurencijos? Rimtai taip manai? Anaiptol, konkurencija labai užaštrės. Monopoliniams susitarimams erdvės sumažės. Yra ne viena studija apie tai. Ir visų verdiktas tas pats - visuomenės gerovė daug didesnė ten, kur išplėtotas smulkus bei vidutinis verslas. Ten kur monopolio kuo mažiau. Tiek pajamų klausimu, tiek socialiu gerbūvių, tiek psichologiniu pasitenkinimu. Net keista ginčytis dėl to. Apsiskaitę žmonės tai turėtų žinoti ir suprast kaip du kart du.

O sportininkams iš dangaus nukrenta?

Talkatif... Tau atrodo, kad prekyba neturi savų kaštų? Atidaryk savo parduotuvę mėnesiui. Prasikeiksi, kai suprasi, koks tai brangus malonumas. Smulkiesiems kaštai yra didesni, atitinkamai ilgu laikotarpiu, nesvarbu kokia konkurencija, kainos kiltų. Ir man tada būtų labai įdomu, kur tu asmeniškai eitum prekintis - ten kur 30% brangiau ir smulkus verslas, ar kur pigiau ir tas pats produktas, bet stambus verslas. Smulkūs yra gerai, kai siūlo nišinius produktus. Aš pvz mielai nueinu į turgų kai kurių produktų pirkti, bet daugiausia tik vasarą, nes žiemą, siūlo tą patį, ką parduotuvėje ir dar ne visada pigiau, nors mokesčius nuslepia. Apsiskaitę žmonės turėtų matyti platesnį vaizdą.

O kas visuomenei geriau? Gyventi iš pašalpų ir be darbo, ar su darbu? Ar visuomenė pati gali ištiesų matyti kas jai geriau? Prekybos centrai moka mažiau kaip tik dėl to, jog ima didelius kiekius. Nes vienu metu parduoti dideli kieki yra daug geriau nei mažais kiekiai ir nežinant ar spėsi parduoti nesugedus. O apie kokybe išvis galėtum patylėti. Brolis kaimiškoje privačioje, mažoje parduotuvėje pirko šokoladą su riešutais, o gavo su pelėsių. Nes galiojimo laikas baigėsi prieš kelis mėnesius. Ir čia nėra pirmas atvejis kai iš mažos parduotuvės gauni pasenusi produktą. Nes mažos parduotuvės nesugeba visko ką užsako parduoti. Tad tie produktai sugenda. O juos išmesti mažoms parduotuvėms yra daug skaudžiau nei didelėms. Tik nereikia čia apie atlyginimus. Mažose parduotuvėsi iš vis dažnai pats savininkas dirba. O jei turi kelias parduotuves tai taip pat daug nemoka, nes nėra iš ko mokėti. Juk visi vi stiek į maxima bėga apsipirkinėti. Nes mažose parduotuvėse viskas kainuoja brangiau. Nors prekybos centruose kainos mažesnės nei mažose parduotuvėse, bet jie vis tiek laiko užkėle monopolines kainas Gali būti kad studiju apie tai daug, bet kad visu verdiktas tas pats. Tai labai abejoju. Žmogus psichologini pasitenkinimą patiria tik tada, kai žino, kad dauguma gyvena prasčiau nei jis. Kai visi gyvena vienodai - nėra jokio pasitenkinimo. O kai kažkas gyvena geriau - tada atsiranda pasipiktinimas.