Ilgus metus vadovavęs Londono ekonomikos mokyklai (angl. London School of Economics) seras Howardas Daviesas pataria Lietuvai įsilieti į euro sąjungą tik gerai apgalvojus, ar jį įsivedus pavyks išlaikyti konkurenciją bendroje zonoje. Kitu atveju Lietuvos laukia Graikijos ar Italijos likimas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir Politikos mokslų institute paskaitą skaitęs britų ekonomistas Lietuvos ūkio ateitį prognozavo atsargiai. „Nesu didelis Lietuvos ekspertas, nes čia atvykau tik vakar (ketvirtadienį)“, - šypsojosi buvęs Jungtinės Karalystės finansų priežiūros tarnybos (angl. FSA) vadovas.

Mokslininkas pabrėžė, kad vis dėlto Lietuva gali išlaikyti savo pranašumą kitų Europos Sąjungos šalių atžvilgiu, tačiau tam reikia išspręsti gyvybiškai svarbią problemą.

„Esate geresnėje situacijoje nei kai kurios kitos šalys, nes vis dar turite besivejančią ekonomiką. Jūsų bendras vidaus produktas (BVP) vis dar mažesnis nei ES vidurkis, - kalbėjo ekonomistas. - Tačiau jūsų problema yra žmogiškasis kapitalas: išvažiavo tiek daug žmonių, jaunų žmonių. Jei nerasite būdo, kaip išjudinti reemigraciją, tai bus didelė problema. Būtent tai turėtų būti svarbiausias Lietuvos prioritetas“.

Įsijungus į euro zoną teks mušti būgnais tuo pačiu ritmu kaip vokiečiai

Žurnalistams pasiteiravus, ar Lietuva turėtų skubėti įsivesti eurą, H. Daviesas pasiūlė gerai pagalvoti.

„Reikėtų pasimokyti iš krizės ir tų šalių, kurios prisijungė prie euro zonos - Italija ar Graikija. Šios šalys tikėjo, kad prisijungus prie euro sumažės įtampa – niekas neprivers devalvuoti valiutos, nebe toks svarbus taps užsienio prekybos deficitas euro zonoje. Buvo manoma, kad nebereikės taip konkuruoti, kaip prieš įsijungiant į euro zoną. Ir galime pamatyti, kad tose šalyse, palyginus su Vokietija, konkurencingumas smarkiai krito“, - kalbėjo ekonomistas.

Taigi, prieš skubant įsilieti į euro zonos šeimą, H. Daviesas siūlo apmąstyti, ar Lietuva, prisijungusi prie euro, sugebės mažiausiai bent 10 metų išlaikyti konkurencingumą prieš kitas euro zonos šalis. Jei taip, tuomet šaunu – šalis pajus euro zonos pranašumus (prekybos, skolinimosi kainos pliusai).

„Reikia suprasti, kad prisijungus prie euro zonos, įsijungi į bendrą paradą, kur privaloma būgnais mušti sinchroniškai. Graikai ir italai prisijungė, bet pamanė, kodėl jiems nesustojus cigaretei ar išgerti. Juk iš parado jų niekas neišmes. O per tą laiką vokiečiai sugebėjo reformuoti darbo rinką, padidinti produktyvumą ir sumažinti darbo jėgos kaštus“, - vaizdingai kalbėjo ekonomistas.

Nors svečias pripažino, kad Lietuva iš euro zonos gali pasisemti privalumų, visgi pranašavo, kad euro zonoje šviesių laikų dar gali tekti palaukti.

„Labai tikėtina, kad euro zona recesijoje išbus dar kokius du ketvirčius. Beje, šią savaitę Europos centrinis bankas (ECB) sumažino bazinę palūkanų normą, kas, manau, taip pat susiję su jų panašiomis prognozėmis. Tikiu, kad to priežastimi tapo ilgas euro zonos nesugebėjimas nuspręsti, ką daryti krizės metu“, - kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, tereikia prisiminti nuolatinius euro zonos atstovų susitikimus, kur buvo nuolat diskutuojama apie įvairius sprendimus.

„Verslas turėjo investavimo planų, bet nežinojo, kokie bus priimti sprendimai, todėl laukė. Dabar matome to laukimo rezultatus“, - sakė jis.

Britas pabrėžė, kad, jo nuomone, krizė euro zonoje dar toli gražu nepasibaigusi ir reikalingos papildomos priemonės – bankų sektoriaus problemų sprendimai, paskolų apsaugos priemonės, mechanizmas kaip spręsti žlungančių bankų problemas, valstybės vertybinių popierių garantijos.

„Tolimesnė recesija tik paaštrins šias problemas ir paskatins Europą kuo greičiau ieškoti sprendimų“, - pranašavo ekonomistas.

Taupyti reikia, bet lanksčiai

Užklaustas apie valstybių taupymo politiką, buvęs Londono ekonomikos mokyklos atstovas teigė, kad jai pritaria, tačiau kartu skatina taupymo politikos lankstumą.

„Fiskalinio taupymo planai yra paremti prognozėmis, kurios gali ir neišsipildyti, tuomet racionalus sprendimas būtų ir toliau leisti biudžeto deficitui mažėti. Bet iš tiesų reikėtų leisti deficitui būti didesniam, jei prognozės nepasitvirtina. Ekonomikos augimo praradimo nepavyks kompensuoti dar didesniu diržų veržimusi“, - įsitikinęs britas.

Todėl H. Daviesas pasisako už lanksčias taupymo programas, ypač esant pasikartojančiai recesijai.

„Labiausiai bijau to, kad bus manoma, jog problemos pasibaigė ir vėl bus pradedama išlaidauti“, - nerimą išsakė svečias.

Kaip jau minėta anksčiau, sunkų euro zonos išsivadavimą iš recesijos rodo ir ECB sumažintos bazinės palūkanų normos. Tačiau ekonomistas tiki, kad žemiau jos nuleistos neturėtų būti: „Nebelabai yra kur jas dar leisti. Ir manau, kad šiame taške tolimesnis bazinės palūkanų normos mažinimas neturėtų prasmės. Neigiamos palūkanų normos būtų labai sunkus veiksnys ekonomikai, nes daugelis sutarčių yra paremtų jomis. Jei centrinio banko palūkanos neigiamos, tai turėtų labai komplikuotas pasekmes visai likusiai ekonomikai. Nemanau, kad palūkanų norma mažės nuo 0,5 proc.”.

Kritiškai britų ekonomistas žiūri ir į siūlomą finansinių sandorių mokestį. H. Davisies tiki, kad šis mokestis būtų neteisingas būtent jo šaliai.

„Šis mokestis būtų uždėtas ant tų žmonių pečių, kurie nieko neturėjo bendra su finansine krize. Mokestį daugiausia mokėtų investicijų fondai, gyvybės draudimo įmonės, pensijų fondai ir kiti asmenys, kurie perka ir parduoda finansinį turtą“, - tikino pašnekovas.

Pasak jo, geresnis sprendimas susidariusioje situacijoje euro zonoje būtų turto ir įsipareigojimų mokestis bankams, nes jie „buvo krizės šerdyje“.

„Šis mokestis būtų teisingesnis, nes būtų užkrautas tiems, kurie atsakingi už krizę, - tikino ekonomistas, - Tuo tarpu finansinių sandorių mokestį mokėtų ir smulkieji investuotojai, kurie nieko bendro neturi su šių problemų atsiradimu“.

Pasak ekonomisto, nuo pastarojo mokesčio ypač nukentėtų Londonas, kuris yra Europos finansinių sandorių centras.

„Kitų šalių politikams labai patogu siūlyti tokį mokesti. Bet kas būtų, jei britai siūlytų sūrio mokestį, kuris prislėgtų prancūzus, ar dešrelių mokestį, kurį aktyviausiai mokėtų vokiečiai“, - pavyzdžius vardijo ekonomistas.

Komentarai (11)