Lietuva Estijos nepaveja ne dėl ekonominių, o dėl psichologinių problemų
(10)
Žmogui pasiekti tikslą dažniausiai trukdo ne išorinės kliūtys, o netinkamas mąstymas. Taip ir Lietuvai, vis bandančiai aplenkti nuo Baltijos šalių atitrūkusią Estiją, kelią pastoja ne ekonominės, o psichologinės problemos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Statistiškai estai mus daug kur lenkia. Nors Lietuvos ekonomika kone dvigubai didesnė nei Estijos (atitinkamai 113 mlrd. ir 58 mlrd. litų), vienam gyventojui tenkanti sukurto produkto dalis didesnė Estijoje. Vienam estui tenka 56 tūkst. litų, o vienam lietuviui – 53 tūkst. litų bendrojo vidaus produkto. Į Estiją taip pat daugiau investuoja užsienio verslas: vienam estui tenka 38 tūkst. litų sukauptų tiesioginių užsienio investicijų, lietuviui – tik apie 14 tūkst. litų.
Didesnė ekonomikos dalis, tenkanti vienam gyventojui, matyti ir iš vidutinio darbo užmokesčio: Estijoje neatskaičius mokesčių vidutiniškai uždirbama 700 litų daugiau nei Lietuvoje. Be to, nedarbo lygis, kaip ir emigracijos mastas, šiaurinėje šalyje kaimynėje mažesnis: Lietuvoje šiuo metu darbo ieško 13,3 proc. gyventojų, o Estijoje tokių 4 procentiniais punktais mažiau.
Ekspertai skaičių nesureikšmina
„Danske“ banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės nuomone, statistinis atotrūkis tarp valstybių nėra tiek reikšmingas, kad jo nebūtų galima sumažinti. „Estiją supa turtingos šalys, tad ir šansai sulaukti investicijų kur kas geresni. Estai taip pat kur kas mažiau priklausomi nuo energijos kainų svyravimo, tačiau visų kitų rodiklių atotrūkis nėra reikšmingas“, –„Ekonomika.lt“sakė V. Klyvienė.
Panašios nuomonės laikosi ir SEB banko Estijos padalinio vyriausioji ekonomistė Ruta Arumae. Ekspertės manymu, investicinis Estijos pranašumas nulemtas dėl patogesnės padėties Skandinavijos šalių atžvilgiu.
„Baltijos valstybių augimo prognozės skiriasi palyginti nedaug. Maža to, pastaruoju laiku pirmauja Latvija. Nereikėtų pamiršti ir to, kad Estija – mažiausia iš visų Baltijos valstybių, tad yra priversta greičiausiai prisitaikyti prie pokyčių, o tai lemia santykinai greitesnes reformas ir pastebimą jų naudą“, – tvirtino R. Arumae.
Didžiausias privalumas – pramonė
Estija nestokoja įrankių aplenkti Lietuva. Ekspertų teigimu, tai visų pirma – labiau diversifikuota pramonė. Estijos pramonės pagrindą sudaro stiprus finansų ir aukštųjų technologijų sektorius, o daugiausia eksportuojama į Skandinavijos šalis. Dėl to Estijos ekonomika yra jautresnė ir ne tokia stabili kaip Lietuvos.
„Mūsų ekonomikos struktūroje didesnį svorį užima tradiciniai sektoriai, kaip pramonė ar transportas, todėl banguojant ekonomikai lengviau išvengti ilgesnio nuosmukio“, – teigia ekonomistas Jonas Čičinskas.
Lietuvai stabilumo suteikia ir tai, kad mes turime daugiau nuosavo kapitalo. VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko teigimu, Estijoje – daugiau užsienio kapitalo, kuris per krizes linkęs greičiau palikti šalį. Šiuos Lietuvos privalumus įrodo statistika: Estijos ekonomika per pastarąją krizę smuko 7 ketvirčius, o Lietuva recesiją patyrė 5 ketvirčius.
Geresnė geografija
Nors dėkingos kaimynės padėjo estams pritraukti užsienio investicijų, Lietuvą supančios (kad ir ne tokios turtingos) šalys leidžia diversifikuoti mūsų eksportą. „Ryšiai su kaimynais baltarusiais, Ukraina, Rytais Lietuvą žymiai geriau pozicionuoja kaip ekonominį centrą. Tilto koncepcija tarp Rytų ir Vakarų puikiai nurodo mūsų ekonomikos kryptis“, – mano P. Lukauskas.
Kitas Lietuvos prigimtinis pranašumas – didesnė rinka. Nors turtingų šalių kaimynystė padėjo Estijai pritraukti investicijų, investuotojams šioje šalyje darosi ankšta. „Neseniai buvo pastebėta, kad užsienio investuotojai dėl Estijos mažo dydžio nerado pakankamai darbo jėgos, todėl atsigręžė į Latviją ar Lietuvą“, – „Ekonomika.lt“ sakė R. Arumae.
Pasak estų ekonomistės, darbo rinka – didelė Estijos problema. „Yra didelė struktūrinė darbo problema, žmonių kvalifikacija ne visada atitinka ekonomikos poreikių, daugelyje sektorių trūksta kvalifikuotos darbo jėgos“, – sako ji.
Skirtingos kultūros
Negalima atmesti ir kultūrinio konteksto. Nors Baltijos šalys, esančios palyginti mažame regione, panašios istoriškai ir politiškai, Lietuvoje ir Estijoje gyvenančios visuomenės pasižymi skirtingu mentalitetu, kuris galiausiai lemia kitokį politikų, verslininkų ir piliečių elgesį kasdieniame ir profesiniame gyvenime.
„Skirtumai mūsų šalyse jaučiami, nes Estija panašesnė į Skandinavijos šalis. Tai visai natūralu, turint omenyje, kad kiekviena valstybė veikiama savo kaimynų“, – sakė R. Arumae.
Politologės Ainės Ramonaitės nuomone, Estijos ir Lietuvos visuomenių skirtumai buvo jaučiami dar Sąjūdžio laikais. „Sąjūdžio dalyviai stebėdavosi, kad mums dainuojant ir kalbant apie kultūrinę bei vertybinę tapatybę, estai jau mąstė, kaip racionaliai pertvarkyti ekonomiką ir valdyti valstybę“, – teigė A. Ramonaitė.
Reikia mokytis sąžiningumo
Pirmasis Estijos premjeras, išrinktas atgavus nepriklausomybę, ne kartą pabrėžė, kad norint sukurti vakarietišką valstybę reikia iš žmonių sąmonės išguiti liguistą polinkį į korupciją. Šiuo aspektu Estija labiau primena senąsias ES nares, kaip Airija, Ispanija ar Portugalija, o Lietuva patenka į Centrinių Europos valstybių gretas, pavyzdžiui, Lenkija, Vengrija ar Čekija.
„Estai geriau ir anksčiau perėmė skandinavišką valstybės valdymo ir verslo plėtros modelį“, – mano P. Lukauskas, bet priduria, kad nors skandinaviškas kelias suveikė Estijoje, Lietuva neturėtų aklai kopijuoti šiauriečių praktikos, o ieškoti savo kelio.
Estai valdomi efektyviau
Savaitraščio kalbinti ekspertai bendrai sutiko, kad viena geriausių savybių, kurią Lietuva galėtų perimti iš Estijos, – efektyvus valstybės valdymas. Pastebima, kad estai nuosekliai plėtoja valstybės raidos strategiją, o Lietuvoje jos keičiamos kas kelerius metus.
„Turime šimtus visokių strategijų, tačiau būtų geriau, jei šios būtų vykdomos ilgiau nei iki pasikeičiant vyriausybėms“, – teigė V. Klyvienė.
Savo ruožtu A. Ramonaitė mano, kad Lietuvoje jaučiama autoritetų stoka, kuri lemia valstybės dreifavimą nuo vieno problemos sprendimo būdo prie kito. „Mums reikia politinės ir kultūrinės lyderystės, kuri įkvėptų visuomenę. Net JAV buvo jaučiama panaši krizė, bet panašu, kad Barackas Obama užpildė šią spragą“, – mano politologė.
Estija – per žema kartelė?
J. Čičinskas įsitikinęs, kad kultūriniai skirtumai tarp Estijos ir Lietuvos artimiausiu metu neišnyks ir neleis mums jų aplenkti. „Estai dar tarpukariu buvo šiek tiek toliau pažengę nei mes: nors sovietų metai pavertė Lietuvą industrializuota šalimi, kultūriniams pokyčiams prireiks kur kas daugiau laiko, – mano profesorius. – Mes ir estai esame tiesiog skirtingi. Abi šalys kops į viršų ir pranoks Pietų Europos valstybes, bet tarpusavio atotrūkis nemažės“.
Tačiau „Verslios Lietuvos“ vadovas mano, kad mums gali pavykti aplenkti Estiją, kai nustosime bandyti ją aplenkti. „Per vieną konferenciją man patiko vieno dano pasisakymas: Lietuva prasiverš tada, kai nustos save lyginti su Estija, – sako P. Lukauskas. – Reikia lyginti save su žymiai daugiau pasiekusiomis šalimis – Singapūru, Danija, Izraeliu, Airija. Aukščiau pakėlus kartelę, daug lengviau progresuoti.“
FAKTAI: Estijos ir Lietuvos rodikliai
Estija pagal moksleivių raštingumo testo PISA rezultatus pasaulyje užima 13-ą vietą, o Lietuva – 40-ą
Pagal Pasaulio banko reitingą „Doing Business“ Estija pasaulyje 21-a, o Lietuva – 27-a
„Transparency International“ korupcijos suvokimo reitinge Estija užima 32-ą vietą, o Lietuva – 48-oji
Europos Komisijos vertinimu, Lietuvos inovatyvumas šiuo metu Europoje yra vidutinis, o Estija – aukštesnėje skalėje ir įvardijama kaip inovacijų sekėja
Lietuvos valstybės skola vienam gyventojui siekia 15,3 tūkst. litų, o Estijos – 4,4 tūkst. litų
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Ekonomika.lt Autoriai: Greta Jankaitytė
