„WikiLeaks“ šaltinis pripažintas kaltu: gresia iki 136 metų laisvės atėmimo (17)
Amerikietis karys Bradley Manningas, nutekinęs JAV vyriausybės paslapčių tinklalapiui „WikiLeaks“, antradienį buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo, bent išteisintas dėl sunkiausio kaltinimo sąmoningai padėjus teroristų tinklui "al Qaeda".
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Karinę uniformą vilkintis B.Manningas nerodė beveik jokių jausmų, klausydamasis jo likimą lemsiančios devynias minutes skaitytos nutarties, pagal kurią jam vis dar gali būti skirta iki 136 metų laisvės atėmimo už įslaptintos informacijos perdavimą "WikiLeaks" - vyriausybių paslaptis viešinančiam tinklalapiui, vadovaujamam Juliano Assange'o.
Ši nutartis buvo paskelbta antradienį, praėjus įtemptam du mėnesius trukusiam karinio tribunolo procesui Fort Mido karinėje bazėje Merilande, netoli JAV sostinės. Bausmės skyrimo B.Manningui procesas, kuris gali užtrukti dar mėnesį, prasidės trečiadienį.
25 metų JAV armijos eilinis dirbo žvalgybos analitiku netoli Bagdado, kai buvo suimtas prieš daugiau nei trejus metus. Nuo to laiko jis visą laiką buvo laikomas arešte.
B.Manningas anksčiau šiais metais prisipažino, kad perdavė "WikiLeaks" daugiau nei 700 tūkst. dokumentų, todėl nebeliko abejonių, kad jis bus pripažintas kaltu. Galiausiai jis buvo paskelbtas kaltu pagal 20 iš 22 kaltinimų, kurie buvo jam iškelti.
Tačiau karinis tribunolas atmetė prieštaringiausiai vertintą kaltinimą - dėl "pagalbos priešui".
Vyriausybės teisininkas argumentavo, kad karys pademonstravo piktavališkus ketinimus, nutekindamas minėtus failus "WikiLeaks", kuris vėliau juos paviešino, sukeldamas didelių nepatogumų Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkams.
Prokurorai sakė, kad tokie veiksmai buvo tiesiogiai naudingi "al Qaeda" ir jos lyderiui Osamai bin Ladenui, tačiau tribunolo pirmininkė teisėja pulkininkė Denise Lind (Denis Lind) nebuvo pakankamai įtikinta, jog buvo padaryta tokia žala.
"Dėl pirmojo kaltinimo teismas pripažįsta jus nekaltu", - D.Lind sakė B.Manningui.
Už sąmoningą pagalbą priešui galėjo būti skirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
B.Manningo šalininkai anksti susirinko Fort Mide, o kai kurie iš jų buvo teismo salėje, kai buvo skaitoma nutartis.
Prieš paskelbdama savo sprendimą, D.Lind perspėjo, jog kilus bet kokiam triukšmui salėje stebėtojai bus išprašyti, tad žmonės liko tylėti, kai teisėja pripažino B.Manningą kaltu pagal visus kitus kaltinimus, išskyrus vieną.
D.Lind pripažino kario kaltę pagal septynis iš aštuonių kaltinimų, susijusių su Šnipinėjimo įstatymu, tarp jų dėl JAV vyriausybės nuosavybės vagystės ir kompiuterinio sukčiavimo, susijusio su konfidencialiais įrašais.
Jis taip pat buvo pripažintas kaltu dėl "nepagrįsto žvalgybos duomenų paskelbimo internetu" ir dėl paviešinto vaizdo įrašo, nufilmuoto iš dviejų JAV atakos sraigtasparnių "Apache". Tame vaizdo įraše, kurį "WikiLeaks" pavadino "Šalutinis nužudymas", matoma, kaip vyko 2007 metais surengta operacija, per kurią Bagdado gatvėse buvo nukauti 12 civilių.
Tačiau B.Manningas nebuvo pripažintas kaltu dėl įslaptintų duomenų, susijusių su vienu JAV aviacijos reidu Afganistano Granajaus regione 2009 metų gegužę, paviešinimo.
Afganistano vyriausybė nurodė, kad per tą incidentą žuvo apie 140 civilių, tarp jų 92 vaikai, tačiau Jungtinės Valstijos teigė, kad aukų buvo mažiau nei 100, o 65 nukautieji buvo kovotojai.
Didelę B.Manningo nutekintų duomenų dalį sudarė konfidencialūs JAV diplomatiniai pranešimai ir įslaptinti kariniai raportai iš karų Irake bei Afganistane.
Jis buvo pripažintas pagal visus penkis kaltinimus dėl kariuomenės įsakymų ir taisyklių nesilaikymo, naudojant ir netinkamai laikant konfidencialią informaciją.
Šio jauno kario byla laikoma svarbiu pavyzdžiu, koks likimas gali ištikti tuos, kas viešina įslaptintą vyriausybės informaciją.
Antradienį paskelbtą nutartį "WikiLeaks" komentavo su įtūžiu, socialiniame tinkle "Twitter" paskelbtoje žinutėje parašęs, kad teismo sprendimas atskleidė "pavojingą nacionalinio saugumo ekstremizmą", palaikant B.Obamos Baltiesiems rūmams.
"WikiLeaks" taip pat taip pat bendradarbiauja su E.Snowdenu, kuris nutekino informacijos apie JAV vykdomas didžiulio masto elektroninio šnipinėjimo programas ir dabar siekia prieglobsčio Rusijoje.
Jo šalininkai argumentavo, kad B.Manningo byla įrodo, jog E.Snowdenas teisingai pasielgė, pabėgęs į užsienį, o ne stojęs prieš teismą savo šalyje.
Londone įsikūrusi žmogaus teisių organizacija "Amnesty International" apkaltino Jungtines Valstijas "rimtu persistengimu", nesėkmingai keliant kaltinimus dėl "pagalbos priešui".
"Vyriausybės prioritetai apversti aukštyn kojomis", - sakoma "Amnesty International" pranešime.
Tuo tarpu organizacija "Žurnalistai be sienų" (Reporteurs sans frontieres) pažymėjo, kad ši nutartis yra pavojinga ir atspindi B.Obamos administracijos "precedento neturintį puolimą", vykdomą prieš žmones, viešinančius jautrią vyriausybės informaciją.
B.Manningo advokatai nagrinėjant bylą argumentavo, kad karys buvo "jaunas ir naivus" ir kad jis vadovavosi savo sąžine, siekdamas nušviesti numanomą netinkamą vyriausybės elgesį ir inicijuoti viešus debatus.
Tačiau prokurorai tvirtino, kad B.Manningas beatodairiškai išdavė savo mundurą ir šalį, nutekindamas dokumentus, nors žinojo, kad prie jų galės prieiti "al Qaeda".
"Jūsų kilnybe, jis nebuvo viešintojas, jis buvo išdavikas", - vyriausiasis prokuroras majoras Ashdenas Feinas sakė teismui anksčiau šį mėnesį.
