Jei tikėtume Bolivijos viešojo registro duomenimis, Carmelo Floresas Laura yra seniausias pasaulyje žmogus. Jam praėjusį mėnesį sukako 123 metai, skelbia „The Telegraph“.

Pietų Amerikos indėnų tautai, aimarams, priklausantis vyras gyvena aukštai kalnuose, izoliuotame Frasquia kaimelyje netoli Titikakos ežero. Namelyje šiaudiniu stogu besisukiojantis senolis nekalba ispaniškai ir nebeturi nė vieno danties. Carmelo Floresas vaikšto be lazdos, nenešioja akinių. 

„Matau šiek tiek miglotai. Prieš tai turėjau gerą regėjimą. Tačiau aš mačiau jus ateinant“, – naujienų agentūros „AP“ žurnalistams sakė senolis. Vietos televizija reportaže vyrą įvardijo seniausiu pasaulyje asmeniu.

Carmelo Floresas žurnalistus pasitiko ištiesdamas ranką, šypsodamasis ir netrukus prisėdo ant akmens. Iš jo burnos kyšo kokos lapas, tai lengvas stimuliatorius, padedantis nuvyti alkio jausmą. Kaip ir dauguma Bolivijos kalnų gyventojų, koką jis kramto visą gyvenimą.

Guinnesso pasaulio rekordų duomenimis, seniausiu pasaulio gyventoju yra 115 metų japonė Misao Okawa. Seniausias kada nors gyvenęs žmogus oficialiais duomenimis buvo 122 metų ir 164 dienų sulaukusi Jeanne Calment iš Prancūzijos, ji mirė 1997-aisiais. Kitų pretendentų į seniausius gyventojus amžius nėra lengvai įrodomas, tad į oficialias statistikas tokie ilgaamžiai netraukiami.

„Aš turėčiau būti daugiau nei 100 metų“, – sako Floresas. Jo atmintis gana silpna. 

27-erių metų jo anūkas Edwinas pasakoja, kad senelis 1933 metais dalyvavo Čiako kare tarp Bolivijos ir Paragvajaus, tačiau apie jį pamena miglotai.

Bolivijos civilinės metrikacijos biuro vadovas Eugenio Condori naujienų agentūrai „AP“ parodė įrašus, kuriuose matyti, kad Floresas yra gimęs 1890 metų liepos 16 dieną. Anot E.Condori, iki 1940 metų Bolivijoje nebuvo išduodami gimimo liudijimai. Gimusieji gaudavo krikšto pažymėjimą, kurį išduodavo Romos Katalikų bažnyčios kunigai. Jis teigė negalintis parodyti krikšto liudijimo, nes tai yra privatus dokumentas. 

„Aš daug vaikštau, tik tiek. Vaikštau kartu su gyvūnais“, – sako bolivietis, kuris ilgą laiką dirbo piemeniu, varė galvijus ir avis. 

„Aš nevalgau makaronų ar ryžių, tik miežius. Aš auginu bulves, pupeles ir gumbus ( gumbinis kiškiakopūstis, auginamas Pietų Amerikoje, red.past.) – pasakojo senolis.

Floresas geria iš Iljampu snieguotos viršukalnės atitekantį vandenį. Tai ketvirta pagal aukštį Bolivijos viršukalnė. 

Vyras teigia negeriantis alkoholio, tačiau neslepia šiek tiek jo vartojęs jaunystėje. Anksčiau jis valgė daug avienos, labai patinka kiauliena, nors jos gauti sunku. Jis puikiai prisimena kaip anksčiau medžiojo lapes ir valgė jų mėsą. 

Floresas iš savo kaimo taip ir nebuvo išvykęs toliau nei 80 kilometrų, niekada rimtai nesirgo.

Bolivietis labai ilgisi savo žmonos, kuri mirė daugiau nei prieš dešimtmetį. Iš jų trijų vaikų gyvas yra tik vienas – 67-erių sūnus Cecilio. Vyras turi 40 anūkų ir 19 proanūkių, tačiau dauguma iš kaimo išvyko. 

Frasquia miestelyje, kuriame gyvena senolis, elektra buvo įvesta vos prieš trejus metus. Atrodo, kad laikas čia sustojęs. Vietos gyventojai ruošia čiunją – šaldytų ir džiovintų bulvių stiebagumbių patiekalą, kuris yra tradicinis Pietų Amerikoje, o laukus aria varydami jaučius. Čia bliauna asilai, avys, ganosi galvijai. Dauguma gyventojų yra senyvo amžiaus, jaunimas iš čia išvyko.

Komentarai (0)