Gruzinai iki šiol į kalnus keliasi „geležiniais karstais“ (Video) (0)

2013-10-11

Tarybiniai laikais kalnakasiams Gruzijoje pakabinamų lynų keliai buvo vienintelis susisiekimas. Po 18 valandų pamainos jie susėsdavo į mažučius „metalinius karstus“, kurie gabendavo juos virš stačių kalnų šlaitų ir tarpeklių, supančių Čiaturos miestą.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nors pasenusi ir surūdijusi, šešto dešimtmečio transporto sistema kasdien tebegabena darbininkus į slėnį ir iš jo. Tai vienas keisčiausių įrenginių pasaulyje, rašo dailymail.co.uk. Pakabinamų lynų kelią nutiesė 1954 m., kai Gruziją prisijungė TSRS. Sovietų valdžią masino didžiuliai mangano kiekiai Čiaturos apylinkėse. Mangano rado XX a. pradžioje, tuo metu teritoriją kontroliavo bolševikai. 1905 m. pastatytas mangano kasėjų miestelis, reikėjo patogios susisiekimo sistemos. Tarybiniai inžinieriai 50 metų ieškojo būdo, kaip būtų galima judėti iš vieno miesto pakraščio į kitą, galiausiai nusprendė, kad patogiausia būtų judėti oro keliu. Miestelyje nutiesė pakabinamų lynų kelią, galiausiai buvo galima patekti praktiškai į kiekvieną kalnakasių miestelio kampelį. Darbininkai keldavosi lynų keliais iš namų viduryje tarpeklio į kasyklas klanuose, kabinose gabendavo ir manganą į fabrikus. Iki šiol keltuvų sistema veikia ir aptarnauja mangano gavybos gamyklą, kurioje darbas vyksta visą parą. Didžiausio klestėjimo laikotarpiu Čiaturoje buvo išgaunama 60 proc. pasaulio mangano. Juo naikinamos rūdys nuo metalo, jo reikėjo ir ginklų bei tankų gamybai.

Buvo didžiausias mangano centras Kaukaze

Čiaturos miestas įsikūręs Kvirilos upės pakrantėse, nuo 1879 m. jis buvo didžiausias mangano gavybos centras Kaukaze. 1905 m. prasidėjus Rusijos revoliucijai, Čiatura buvo vienintelė bolševikų tvirtovė, visur kitur Gruzijoje vyravo menševikai. Beveik 4 000 kalnakasių dirbdavo po 18 valandų, kartais bekasdami užmigdavo iš nuovargio. Per bolševikų ir menševikų derybas Josifas Stalinas įtikino darbininkus palaikyti bolševikų pusę. Kalnakasiai vadindavo jį seržantu majoru Koba ir jautė simpatiją, nes jis atgabeno spausdinimo mašiną ir „raudonųjų karių būrius“. Šiais laikais tebeveikia 17 kabinų, taip pat ir pirmasis TSRS laikų žmonėms skirtas lynų kelias. Dauguma keltuvų Čiaturoje veikia tokiu principu: dvi kabinos sukabintos viena su kita tuo pačiu lynu, elektrinis variklis traukia kabiną žemyn, o pasinaudojant pirmosios kabinos svoriu pakeliama kita kabina. Nepaisant nelaimingų atsitikimų Gruzijoje, lynų kelias tebeveikia. 1990 m. Tbilisyje įvyko avarija, žuvo 20 žmonių, 15 buvo sužeistų. Tarp Rustavelio aveniu ir Mtatsmindos kalno nutrūko lynas, kalno šlaitu leidusis žemesnioji kabina ėmė kristi atgal ir trenkėsi į posto sieną (žmonės viduje susižeidė), o aukštesnioji kabina ėmė riedėti dideliu greičiu ir nukrito iš 20 m aukščio, nes nebeveikė stabdymo sistema.