Ukrainos saugumo taryba pranešė kurianti planą, kaip evakuoti iš Krymo gyventojus ir kareivių šeimas. Taip pat, kaip sklandžiai išvesti Ukrainos kariuomenę iš okupuoto krašto.

„Sukurtas veiksmų planas ir šiandien jau yra daugiau nei 25 tūkst. vietų tam, kad žmonės, kurie jau šiandien palieka Krymo autonominę respubliką saugumo sumetimais, baimindamiesi rusų kareivių, galėtų apsigyventi kontinentinėje Ukrainos dalyje“, – pareiškė A. Parubijus.

Ukrainos valdžia paprašė Budapešto sutarties šalių dalyvauti kariniuose mokymuose jos teritorijoje. Faktiškai, tokiu būdu šalyje atsiras JAV ir Didžiosios Britanijos kariuomenės, o tolesnis veržimasis į Ukrainą reikštų karą su šiomis valstybėmis.

„Vyriausybei pavesta nedelsiant kreiptis į JT organizaciją dėl Krymo autonominės teritorijos paskelbimo demilitarizuota zona ir imtis atitinkamų priemonių, kad teritoriją paliktų Rusijos Federacijos kariuomenė, o taip pat paruošti sutartį dėl Ukrainos karinių dalinių dislokacijos vietų keitimo iš okupuoto Krymo į kontinentinę Ukrainos dalį“, – teigiama Ukrainos Saugumo tarybos pranešime.

Ukrainos nacionalinės gynybos ir saugumo tarybos sekretorius Andrejus Parubijus pranešė, kad dėl susidariusios pavojingos situacijos Ukrainos – Rusijos pasienyje, įvedamas vizų režimas.

„Taryboje buvo nuspręsta Užsienio reikalų ministerijai įvesti vizų režimą Rusijos Federacijos piliečiams, – teigė A. Parubijus.

Ukrainos Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad atsisako pirmininkavimo Nepriklausomų Valstybių Sandraugai (NVS). Vėliau paskelbta, kad Ukraina išstoja iš NVS.

„Priimtas spendimas ne tik atsisakyti pirmininkavimo NVS, bet ir pradėti išėjimo iš NVS procesą“, – pranešė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus.

Nors Ukraina buvo viena NVS steigėjų 1991 metais pagal Beloveže pasirašytos sutarties sąlygas, bet NVS Statuto ji nepasirašė, todėl de jure Ukraina nėra Sandraugos narė, o turi tik stebėtojos statusą Sandraugoje.

Kijevo atsakas Maskvai: už Krymą nacionalizuosime Rusijos turtą Ukrainoje ir Europoje

Kijevas nuo jos Krymą atplėšusiai ir aneksavusiai Maskvai grasina „asimetriniu atsaku“ – konfiskuoti visą Ukrainos teritorijoje esantį Rusijos turtą, kurio vertė gali siekti milijardus JAV dolerių.

„Ukraina pasilieka teisę imtis adekvačių priemonių, kad kompensuotų nuostolius dėl Krymo praradimo, ir gali konfiskuoti Rusijos turtą, esantį ir Ukrainos teritorijoje, ir abiejose šalyse“, – pareiškė Ukrainos teisingumo ministras Pavelas Petrenko.

Ukrainos ekonomikos ministerija, pasak RBK, jau įvertino nuostolius, patirtus dėl aktyvų Kryme praradimo. Tai pranešė ekonomikos ministras Pavlas Šeremetas, bet jis atsisakė nurodyti skaičius.

Didžiuliai Ukrainos nuostoliai

Kryme nacionalizuotų Ukrainos aktyvų vertė viršija 1 milijardą JAV dolerių. „Forbes“ skaičiuoja, kad vien naftos gavybos bendrovės „Černomorneftegaz“ rinkos vertė dabar viršija 1 milijardą dolerių.

Didelę vertę turi ir Krymo vyno gamintojai bei jiems priklausantys didžiuliai vynuogynai. Vien balansinė Krymo vynuogynų vertė gali siekti 250 mln. JAV dolerių. Kryme Ukrainos valstybė taip pat valdė uostus, geležinkelius, daug turistinių objektų, kurių taip pat neteko.

Be to, Juodosios jūros šelfe yra daug naftos ir dujų atsargų, kurių gavyba į Ukrainos biudžetą kasmet atnešdavo mažiausiai 2-3 milijardus JAV dolerių. Skaičiuojama, kad Kijevas dėl Krymo aneksijos praras apie 6-8 milijardus JAV dolerių per metus.

Gali kreiptis į tarptautinį arbitražą

Ekspertų manymu, Ukraina gali pabandyti tarptautiniame teisme užginčyti savo aktyvų Kryme nacionalizacijos teisėtumą. Jei ir nepavyktų susigrąžinti prarasto turto, būtų galima pareikalauti kompensacijos pirmiausia ne iš Rusijos, iš Krymo valdžios, kuri pasiskelbė nepriklausoma valstybe, pasiprašė priimama į Rusiją ir nacionalizavo Ukrainai priklausantį turtą.

Ukrainos vyriausybė neskelbia, kokios vertės yra Rusijos objektai šalies teritorijoje. Ukrainos ekonomikos ekspertė Jekaterina Obuchovskaja mano, kad minimali Rusijos turto Ukrainoje vertė yra 2-4 milijardai JAV dolerių.

Jei Ukrainos vyriausybė įvykdys savo sumanymus, Rusija gali turėti problemų ir kitose šalyse. Ukrainos teisingumo ministerija pranešė, kad pasilieka teisę kreiptis į teismus ir pretenduoti į Rusijos nuosavybę užsienyje.

Maskva jau turi liūdnos panašių procesų patirties. Šveicarijos kompanija „Noga“, 1990 m. produkciją į Rusiją tiekusi turėdama valstybės garantijas, nesusitarė su Rusija gražiuoju dėl apmokėjimo, kreipėsi į Stokholmo arbitražą ir laimėjo.

Taikiniai – „Rosneft“, „Gazprom“ ir privačios bendrovės

Pirmiausia kalbama apie valstybinių Rusijos kompanijų turto Ukrainoje nacionalizavimą. Kompanijos „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas jau pareiškė, kad gins savo aktyvus Ukrainos teritorijoje, bet tikisi, kad „krizė nesitęs tiek ilgai, jog sutrukdytų įgyvendinti tokius projektus kaip Lisičansko naftos perdirbimo gamykla“.

Grėsmė iškilo ir Rusijos dujų gigantui „Gazprom“, kuris panoro perimti Krymo valdžios nacionalizuotą bendrovę „Černomorneftegaz“. Ukrainos teisingumo ministerija pagrasino, kad jei „Gazprom“ pabandys perimti išteklius Juodojoje jūroje, Kijevas kompensuos savo nuostolius perimdamas „Gazprom“ aktyvus Ukrainoje bei kitose Europos šalyse.

Žiniasklaidos priemonės praneša ir apie „juodąjį sąrašą“ privačių Rusijos kompanijų, kurios gali prarasti savo turtą. Žurnalistai, remdamiesi neįvardytais šaltiniais Ukrainos vyriausybėje, skelbia, kad Kijevas gali nacionalizuoti pramonės kompleksus „Jevrazholding“, „Rusal“, Ukrainoje veikiančius Rusijos bankus „Sberbank“ ir VTB, telekomunikacijų operatorių turtą, gamyklas, viešbučius ir prekybos kompleksus.

Komentarai (5)