„Naftos burbulas“ bliūkšta (0)
Naftos kainų kritimas mažina Rusijos galimybes naudoti energijos išteklius kaip politinio spaudimo įrankį
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naftos kainos nukrito iki žemiausio pastarųjų poros metų lygio. Brent rūšies naftos barelis dabar kainuoja mažiau, nei 100 dolerių.
„Pasaulinės naftos kainos pirmadienį nukrito dar žemiau po to, kai pasirodė duomenys, liudijantys apie silpną pramonės gamybos ir prekybos augimą Kinijoje, kas sukėlė nerimą dėl naftos paklausos“, – rašo The Wall Street Journal, stengdamasis paaiškinti dar vieną kainų kritimą. Beje, šios priežasties vargu ar pakanka septyniolikos procentų sumažėjimo per pastaruosius tris mėnesius paaiškinimui, ypač turint omenyje krizes Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje. Be to, ši kainų žemėjimo tendencija atrodo pastovesnė, nei tikėjosi analitikai. The Wall Street Journal pateikia duomenis, kad JAV, Irako ir netgi Libijos gamintojų naftos pasiūla „užtvindė“ naftos rinkas, tuo tarpu jų produkcijos paklausa praktiškai neauga. Finansų rinkos žaidėjai praranda susidomėjimą nafta, ir jei kainų kritimas užtruks, kainų mažėjimo tendencija naftos rinkoje taps dominuojančia, pažymi laikraštis.
„Radio Svoboda“ pašnekovo, ekonomisto Edwardo Hudginso iš The Atlas Society tyrimų centro nuomone, situacija naftos rinkoje gali liudyti naftos kainų burbulo traukimosi pradžią:
– Per pastaruosius, sakykime, penkerius metus po 2008-ųjų finansinės krizės, daugelis laukė, kad besivystančios šalys, visų pirma Kinija ir Indija, grįš prie itin spartaus ekonominio augimo, o dėl to padidės naftos ir kitų energijos išteklių paklausa. Be to, tikėtasi, kad chroniškas nestabilumas Artimuosiuose Rytuose, Rusijos ir Ukrainos priešprieša gali sukelti energijos išteklių pristatymo į pasaulines rinkas pertrūkius. Dėl to naftos kainos tapo nepagrįstai aukštos, vėl buvo išpūstas kainų burbulas. Dauguma šių nuogąstavimų nesimaterializavo, o tuo pat metu JAV taip staigiai padidino savo naftos gavybą, kad, pavyzdžiui, atsisakė naftos importo iš vakarų Afrikos. Prie naftos kainos mažėjimą lemiančių faktorių pastaruoju metu prisidėjo dar vienas – dolerio tvirtėjimas. Tikimasi, kad Federalinė rezervų sistema ne tokioje jau tolimoje ateityje pereis prie palūkanų normos didinimo, kas sustiprins dolerį ir automatiškai sukels naftos kainų kritimą. Todėl, mano nuomone, jau galima kalbėti apie tai, kad naftos burbulas bliūkšta. Vargu, ar jis sprogs, šis procesas veikiausiai bus tolydus, mano Edwardas Hudgins iš The Atlas Society.
Ar galima daryti, pavyzdžiui vidutinės trukmės naftos kainų prognozę? Klausiame Richardo M. Ebelingo, karinio koledžo „The Citadel“ P. Karolinoje profesoriaus:
– Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, daugelis energijos išteklių gamintojų ir naudotojų linkę manyti, kad angliavandenilinių žaliavų gamybos augimas JAV drauge su laipsnišku alternatyvių energijos išteklių vystymusi užtikrins kainų stabilumą energijos rinkose, nepaisant poreikio augimo besivystančiose šalyse. Tikėtina, kad kainos nukris, nepaisant poreikio augimo, jei vadinamoji „skalūnų revoliucija“ sukels didesnį gamybos augimą, nei tikimasi. Trumpalaikėje perspektyvoje negalima atmesti staigių naftos kainų šuolių dėl nenumatytų krizinių situacijų, galinčių tapti naftos tiekimo į pasaulines rinkas nutrūkimo priežastimi. Bet verta pažymėti, kad kol kas, nepaisant nerimastingų naujienų iš Artimųjų Rytų, nepaisant Rusijos–Ukrainos konflikto, energijos rinka leidžia suprasti, kad naftos gavybos ir pristatymo sistema patikima. Tai, mano nuomone, reiškia, kad vidutinės trukmės perspektyvoje galima laukti arba kainų išsilaikymo esamame lygyje arba mažėjimo.
– Profesoriau Ebelingai, pastaraisiais metais girdėjome nemažai prognozių, kad naftos kainos kritimas neišvengiamas ir tai sukels rimtas neigiamas pasekmes Rusijai. Tačiau kol kas šios prognozės nepasitvirtino. Ar gali Kremlius kliautis tuo, kad energijos išteklių kainos liks jam priimtiname diapazone?
– Lieka faktas, kad Rusijos biudžetas itin priklauso nuo pajamų iš energijos išteklių eksporto. 2014 metais Rusijos biudžetas jau bus deficitinis. Šis deficitas santykinai nedidelis, bet, kaip bebūtų, Maskva jau negali sau leisti naudoti energijos išteklių eksporto mažinimo kaip savo kaimynų spaudimo įrankio. Už tokius veiksmus mokėti teks jai pačiai. Vienintelis dalykas, apžvelgiamoje ateityje galintis sukelti naftos kainų augimą – rimtas konfliktas Artimuosiuose Rytuose, grasinantis normaliam naftos tiekimui į pasaulines rinkas. Antra vertus, pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie galimą nekilnojamojo turto rinkos griuvimą Kinijoje, – o nuo jos didele dalimi priklauso KLR ekonominis augimas. Tai tikriausiai sukeltų paklausos mažėjimą rinkoje. Vienu žodžiu, visuose šiuose scenarijuose pernelyg daug nežinomųjų, kad būtų galima pateikti aiškią prognozę.
