Vairavimas tamsoje: kaip pagerinti matomumą? (1)
Trumpėjant dienoms iš namų dažnai išvažiuojame dar ne visai prašvitus, o sugrįžtame jau sutemus. Rūkai, lietūs, šlapdriba taip pat prastina matomumą. Vairavimas prieblandoje ir tamsoje šiuo metų laiku – iššūkis visiems vairuotojams. Tačiau ypač atidūs turėtų būti tie, kurie turi regėjimo sutrikimų ar serga akių ligomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nustatyta, kad net 90 proc. vairuotojo reakciją lemia geras matomumas, tačiau sutemus suprastėja gylio suvokimas, spalvų skyrimas, regėjimo aštrumas ir periferinis matymas (erdvė, matoma nejudinant akių ir galvos). Šviesos trūkumas naktį verčia išsiplėsti akies lęšiuką, tai apsunkina akies gebėjimą adaptuotis prie vyraujančio apšvietimo ir aiškiai matyti.
Papildomas rizikos veiksnys vairuojant tamsoje yra amžius. 50 metų amžiaus vairuotojui reikia dvigubai daugiau šviesos, kad matytų taip pat gerai, kaip 30-metis. Daugeliui žmonių, sulaukusių 45-erių, reikia vienokios ar kitokios regėjimo korekcijos. Todėl vienas svarbiausių dalykų – reguliariai tikrintis regėjimą. Nuo 40 metų tai rekomenduojama daryti kas dvejus metus, o nuo 60 metų – kasmet.
Papildomas rizikos veiksnys vairuojant tamsoje yra amžius. 50 metų amžiaus vairuotojui reikia dvigubai daugiau šviesos, kad matytų taip pat gerai, kaip 30-metis. Daugeliui žmonių, sulaukusių 45-erių, reikia vienokios ar kitokios regėjimo korekcijos. Todėl vienas svarbiausių dalykų – reguliariai tikrintis regėjimą. Nuo 40 metų tai rekomenduojama daryti kas dvejus metus, o nuo 60 metų – kasmet.
Kokie regėjimo sutrikimai gali trukdyti vairuoti tamsiuoju paros metu?
„Vairavimą tamsoje apsunkina net ir nedidelio laipsnio refrakcijos ydos, kurios dieną mums netrukdo nekoreguojant regėjimo – trumparegystė, astigmatizmas, toliaregystė. Taip pat įvairios tinklainės ligos, dėl kurių sutrinka tamsinė adaptacija“, – aiškina Medicinos diagnostikos ir gydymo centro oftalmologė, medicinos mokslų daktarė Dalia Krivaitienė.
Refrakcijos ydas reikia koreguoti
Pasak gydytojos, trumparegiams ir toliaregiams vairuojant reikėtų akinių ar lęšių, maksimaliai koreguojančių refrakcijos ydas. Jeigu trumparegystė nedidelė (-0,25 dioptrijos), paprastai žmogus ir be akinių mato pakankamai gerai, bet jei ji siekia -0,9 ar -1,0 dioptriją ir su tokio stiprumo akiniais matoma ryškiau, jie rekomenduojami vairuojant prietemoje, brėkštant.
„Tiksliai pasakyti, nuo kokio trumparegystės ir toliaregystės laipsnio reikia akinių vairuojant, sudėtinga, nes tai labai individualu. Toliaregiams jau nuo +0,5 ar +1,0 dioptrijos gali jų prireikti. Apsispręsti turi pats žmogus. Jei su tokio stiprumo akiniais jis ryškiau, geriau mato, jie rekomenduotini vairuojant bent jau tamsiuoju paros metu“, – pataria oftalmologė.
Vairavimą tamsoje apsunkina ir tinklainės ligos, kuriomis sergant nustatomas vištakumas, t. y. bloga rega naktį, dar vadinama naktiniu aklumu. Tai paveldimos ar įgytos tinklainės degeneracijos, pavyzdžiui, tinklainės pigmentinė distrofija. Tokiais atvejais pablogėja tinklainės nervinių ląstelių savybės, lemiančios gebėjimą gerai matyti tamsoje. Akies tinklainės adaptacija tamsai nustatoma specialia įranga. Deja, efektyvaus vištakumo gydymo kol kas nėra.
Kokie lęšiai tinkamiausi?
D. Krivaitienė pataria vairuojant tamsoje rinktis akinius su specialiomis dangomis, kurios sumažina arba neutralizuoja šviesos atspindžius. Atkreipkite dėmesį, kad vairuojant prieblandoje, auštant ar sutemus netinka progresiniai, fotochrominiai lęšiai (tamsėjantys priklausomai nuo apšvietimo). Nerekomenduojami ir geltonos spalvos lęšiai. Jie pagerina spalvinį kontrastą, o ne ryškumą.
Optikos salonų „Fielmann“ optometrijos specialistas Aivaras Daukantas aiškina, kad bet kokia akinių lęšio spalva yra filtras, ribojantis šviesos patekimą į akį ir apsunkinantis akies gebėjimą išskirti prastai apšviestus objektus. Jo teigimu, gelsvai tonuotų akinių šviesos pralaidumas paprastai būna tik 70–90 proc. Tai reiškia, kad naktį šviesos į akį patenka dar apie 20 proc. mažiau, taigi užuot padėjęs, tonavimas tik trukdo.
Kita rimta problema vairuojant naktį – akinamos priešais atvažiuojančių automobilių šviesos. Automobilių žibintų šviesos spektre dažnai intensyviausia yra mėlynoji dalis. Geltoni lęšiai gali sumažinti į akį patenkančios melsvos spalvos intensyvumą, tačiau jie riboja ne tik kitų, bet ir mūsų pačių automobilio šviesą. Dėl to vairuotojui dar sunkiau išskirti apšviestus objektus tamsoje.
Svarbios smulkmenos
Kartais žmonės nešioja akinius, kurie regėjimą koreguoja ne visiškai – šviesoje jų pakanka, o tamsoje gali būti per silpni. „Net jeigu regėjimas šviesoje yra geras, naktį dėl išsiplėtusio akies vyzdžio gali atsirasti nedidelio laipsnio trumparegystė. Jau esanti trumparegystė paprastai dar šiek tiek padidėja. Todėl jei akiniai per silpni, naktį dėl to gali kilti dar daugiau problemų“, – įspėja optometrijos specialistas.
Kad automobilių šviesos vairuotojo neklaidintų, būtina rinktis lęšius su antirefleksine (neatspindinčia) danga. Ji praskaidrina lęšį apie 10 proc. ir tai yra ypač reikšmingas šviesos pralaidumo pagerėjimas esant prastam apšvietimui. Svarbu, kad akinių lęšiai būtų nesubraižyti, gerai nuvalyti, primena A. Daukantas.
Dar vienas šviesos barjeras – automobilio stiklas. Dėl aerodinaminių savybių priekinis automobilio langas pasviręs apie 40–60 laipsnių kampu. Jį gaminant dėl saugumo tarp dviejų stiklo plokščių įterpiamas PVC lakštas, dėl to šviesos pralaidumas sumažėja apie 20 proc. Šviesos nuostoliai dar didesni, jei stiklas nešvarus ar turi kitų defektų. Svarbu įsigyti kokybiškus valytuvus, valyti ir žibintus.
(12)
(30)
(-18)