Kelias į niekur: lietuviai atsisako turėti vaikų (37)
Prognozuojama, kad 2014 gimstamumo rodiklis Lietuvoje sumažės iki 1,29 ir taps vienu žemiausių pasaulyje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ko dabar trūksta lietuviams, kad negimdo?
Kaip skelbta, per gyvenimą viena dviejų žmonių šeima Lietuvoje pagimdo daugmaž 1,5 vaiko, kai pasaulio vidurkis – 2,5 vaiko.
Kas trečias Lietuvos gyventojas, paklaustas, kodėl nusprendė neturėti vaikų, teigia, kad nesutiko tinkamo partnerio, dar beveik 30 proc. nori gyventi sau. Tai parodė apklausa, kurią metų pradžioje delfi.lt užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.
Įdomu, kad beveik dešimt procentų apklaustųjų net neplanuoja turėti vaikų, beveik penktadalis – dar ketina.
Atskirai apklausus vaikų neturinčius respondentus paaiškėjo, kad beveik trečdalis nesutiko tinkamo partnerio, tik kiek mažiau neturėti vaikų nutarė todėl, kad nori gyventi sau, 13,3 proc. negali susilaukti, 12,7 – turi kitų tikslų.
Tinkamo partnerio(-ės) nebuvimą dažniau nurodė didmiesčių gyventojai, vyrai. Norintys gyventi sau – jaunesnio amžiaus (18-35 m.) atstovai, moterys, didmiesčių gyventojai. Turintys kitų tikslų dažniau nurodė turintys aukštąjį išsimokslinimą, aukštesnių pajamų respondentai ir vyrai.
Įsivaizdavimas neatitinka tikrovės
Sociologei M. Ališauskienė plačiau pakomentavo dažniausiai minėtą atsakymą į klausimą, kodėl nusprendė neturėti vaikų.
„Tai, kad net trečdalis apklaustųjų teigė vaikų neturintys todėl, kad nesutiko tinkamo partnerio, gali rodyti, jog ieškoma tokio žmogaus, su kuriuo būtų patogu, tinkama auginti vaikus. Ne partnerio kaip gyvenimo, sielos draugo, o to, kuris tinkamas. Tai įdomu“, –apklausą komentavo Vytauto Didžiojo universiteto docentė Milda Ališauskienė.
Atkreipdama dėmesį, jog tinkamo partnerio nebuvimą dažniau nurodė vyrai, M. Ališauskienė sakė: „Tai tik patvirtina, kad didmiesčiuose gyvenančios moterys yra labiau išsilavinusios ir gyvenime turi kitokių tikslų, nėra tradiciškai suvokiamos kaip moterys, kurios būtų tinkamos partnerės“.
Mokslininkei kilo klausimas, kokią moterį vyrai mato, kaip partnerę, kuri būtų tinkama auginti vaikus? „Dirbanti visą darbo dieną, norinti tobulėti, norinti lygiavertės partnerystės moteris tinkama partnerė auginti vaikus ar ne? Ar vis dėlto reikia moteris, kuri atsiduotų namams?“, – kėlė klausimus sociologė.
M. Ališauskienė čia įžvelgia ir tam tikrų projekcijų galimybę: „Vaikų neturintys dėl to, kad, kaip teigia, nerado tinkamos partnerės, susikūrę moters, su kuria norėtų auginti vaikus, paveikslą, tačiau jis nelabai atitinka tikrovės, todėl tokios partnerės nesutinka“.
Sociologei atrodo natūralu, kad gyvena sau ir neskuba vaikų gimdyti jauni žmonės nuo 18 iki 35 metų amžiaus. „Tai tiesiog rodo tendenciją atidėti šeimos kūrimą vėlesniam laikotarpiui, kurią patvirtina ir demografinių tyrimų duomenys. Pirmiausia siekiama susikurti gerovę, užsitikrinti karjerą, tapti brandžia asmenybe ir tik tada planuoti vaikus“, – sakė VDU docentė.
Pasak mokslininkės, minėtus pokyčius lemia pakitusi visuomenės struktūra. Vėlyvosios modernybės visuomenėje žmonės nori individualiai tobulėti, pasiekti brandą, kurios pagrindu ateinančioms kartoms perduos tai, ką sukūrė, sukaupė.
Peržengėm demografinio nykimo ribą
Statistikos departamento duomenimis, metų pradžioje Lietuvoje gyveno 532,6 tūkst. vaikų iki 18 metų. Vaikų dalis bendrame gyventojų skaičiuje nuolat mažėjo: 2001 m. pradžioje vaikai sudarė 24,4 proc. visų gyventojų, o 2014 m. pradžioje –18,1 proc.
Berniukų 2014 m. pradžioje buvo 13,6 tūkst. daugiau negu mergaičių.
Pernai Lietuvoje gimė 29,9 tūkst. kūdikių – tai 574 (1,9 proc.) mažiau negu 2012 metais. Gimusių vaikų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, per metus nežymiai sumažėjo – nuo 10,2 iki 10,1. Pirmagimiai sudarė beveik pusę (48,2 proc.) visų gimusiųjų 2013 metais, antragimiai – trečdalį (36,9 proc.), trečiais vaikais šeimoje gimusieji sudarė kiek daugiau nei dešimtadalį (10,5 proc.), ketvirtaisiais ir paskesniais – 4,4 proc.
„Iš viso šalyje 2013 m. gimė 353 dvynukų poros, 7 šeimos susilaukė trynukų ir viena – ketvertuko“, – vardijo Statistikos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Stolytė.
Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje 2013 metais buvo 1,59. Prognozė, kurią skelbia Eurostatas 2020 metams yra 1, 7. Toks suminis gimstamumo rodiklis jau vadinamas demografiniu nykimu.
Jungtinių Tautų skaičiavimais, šio šimtmečio pabaigoje Lietuvoje liks tik 2,453 mln. gyventojų, tačiau suminis gimstamumo rodiklis pasieks 2,04 ir pagaliau garantuos kartų kaitą.
Gimstamumo požiūriu sektinu pavyzdžiu minimoje Prancūzijoje suminis gimstamumo rodiklis viršija 2.
Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje Europos Sąjungos valstybėse narėse 19,8 procento visų gyventojų sudarė vaikai iki 18 metų. Didžiausią dalį vaikai sudarė Airijoje (26,5 proc.), Prancūzijoje (23,5 proc.), Danijoje (22 proc.), mažiausią – Vokietijoje (16,7 proc.), Bulgarijoje (17,1 proc.), Italijoje (17,8 proc.)
Kaip pasikeis žmonija
Atsižvelgdami į pasaulio valstybių rodiklius bei tendencijas, JAV mokslininkai sudarė prognozę, kaip pasikeis žmonija po 40 metų.
Pasak jų, 2050-aisiais žmonių skaičius sieks 9,485 mlrd. Tiesa, gimstamumo augimas bus akivaizdus tik silpnai bei mažiausiai išsivysčiusiose valstybėse. Tikėtina, jog pažangiausių valstybių gyventojai sudarys tik 1,326 mlrd., arba 16,3 proc. visos žmonijos.
Manoma, jog Afrikoje per 40 metų gyventojų skaičius padvigubės iki 2,084 mlrd. Azijoje, kurios gyventojai sudarys didesniąją žmonijos dalį, skaičius išaugs nuo daugiau nei miliardu iki 5,424 mlrd.
Europai prognozuojama kur kas liūdnesnė perspektyva. Manoma, kad dėl mažėjančio gimstamumo čia mažėjimo pagreitis tik augs.
Kaip manoma, labiausiai padėtis prastės dėl Rytų Europos bei vakarinės Rusijos dalies, kurioje ne tik mažės gimstamumas, bet ir išliks didelė emigracija į pažangesnius kraštus. Prognozuojama, kad Rusijoje iš 142 mln. liks 133 mln. žmonių, o Rytų Europoje - iš 295 mln. tik 254 mln.
Prognozuojama, kad žmonių skaičiumi pirmaujanti Kinija lyderės pozicijas užleis Indijai. Pasak analitikų, pagal gyventojų skaičių didžiausių valstybių dešimtuke liks vienintelė išsivysčiusi šalis – JAV.
Natūralus prieauglis (gimstamumo ir mirštamumo santykis) Pasaulyje sudaro 1,2 proc., tačiau Lietuvoje jis yra neigiamas ir vienas prasčiausių Europoje. Per gyvenimą viena dviejų žmonių šeima Lietuvoje pagimdo maždaug 1,5 vaiko. Pasaulio vidurkis – 2,5 vaiko.
Lyderiai nigeriečiai, Lietuva dešimta nuo galo
Pirmajame šalių, kuriose pats didžiausias gimstamumas pasaulyje, penketuke – Nigeris, kuriame tūkstančiui žmonių tenka per 51 gimimą, Malis, Uganda, Afganistanas ir Siera Leonė.
Pats mažiausias gimstamumas – Japonijoja, kur 1000 gyventojų tenka 7,6 gimdymų, Italija, Vokietija, Austrija, Sigapūras, Čekija.
Iš 192 sąraše minėtų šalių Lietuva – dešimta nuo galo pagal gimstamumą.
Kaip atkreipia dėmesį demografai, blogai tiek itin mažas, tiek itin didelis gimstamumas. Pastarasis siejamas su prasta gyventojų sveikata, maža vidutine gyvenimo trukme, prasta gyvenimo kokybe, žemesne moterų padėtimi ir prastesniu švietimu.
(33)
(4)
(29)